Vietos bendruomenės - teritorines savivaldos pagrindas

LTKonferencijos pranešimo pagrindu parašytame straipsnyje pagrindžiama mintis, jog vietos bendruomenės privalo ir gali būti Lietuvos teritorinės savivaldos pagrindas. Nors Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas deklaruoja, kad vietos savivalda yra demokratijos pagrindas, šis pamatas realybėje labai silpnas. Ydinga Lietuvos savivaldybių valdžios teritorinė struktūra, nepakankamai dėmesio skiriama bendruomeniniam gyvenimui plėtoti, gyvenamųjų vietų bendruomenės nėra įtrauktos į savivaldybės politikos formavimą. Vieno lygmens vietos savivaldos sistema Lietuvoje buvo sukurta iš sovietmečio paveldėto bazinio lygmens administracinio teritorinio suskirstymo pagrindu. Panaikinus pirmojo lygmens savivaldybes, ligtolinėms antrojo lygmens savivaldybėms tapus pirmuoju ir vieninteliu vietos savivaldos lygmeniu ir vadovaujantis savivaldybės politinio teritorinio vientisumo principu, savivalda nuo žmonių ir lokalinių bendruomenių buvo nutolinta fiziniu, psichologiniu ir politiniu požiūriais.Esminė teritorinės savivaldos reforma turėtų remtis šiais tarpusavyje susijusiais principais: pirma, politikos formavimo ir politinės valdžios proceso savivaldybės teritorijoje decentralizavimu; antra, aiškiu atstovavimo principo teritorinės savivaldos lygmenyje apibrėžimu ir platesniu, įstatymo reglamentuojamu dalyvaujamosios ir tiesioginės demokratijos principų taikymu; trečia, teritorinio bendruomeninio gyvenimo skatinimu. Egzistuoja konkrečios priemonės, kaip įvairių lygių teritorinės bendruomenės galėtų tapti integralia vietos savivaldos (valdymosi) proceso dalimi.

ENThe article, based on a presentation at a conference, supports an idea that local communities can and must serve as a basis for the territorial self-government in Lithuania. Although the Law on the Local Self-Government of the Republic of Lithuania provides that the local self-government is the basis for democracy, in reality this is a very weak framework. The territorial structure of municipal authority in Lithuania has its flaws, as no adequate attention is given to development of community life, with communities of local areas excluded from establishment of municipal policy. A one-level system of local self-government in Lithuania was established based on Soviet-era basic level administrative-territorial division. As the first-level municipalities were abolished, previous second-level municipalities became the first and only level of self-government and, based on the principle of single municipal political territorial concept, the self-government was moved at distance from people and local communities in both physical, psychological and political respect. The key reform of territorial self-government should rely on the following mutually related principles: first, formation of policy and decentralisation of political power in municipal territory; second, clear definition of representation principle on the level of territorial self-government, as well as wider, legally regulated, application of participating and direct democratic principles; third, encouragement of territorial community life. There are some specific means to ensure that territorial communities of various levels can become an integral part of local self-government process.