Žemės ūkio raida 1940-2000 m.

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žemės ūkio raida 1940-2000 m
Alternative Title:
Development of agriculture in 1940-2000
In the Book:
Raguva / vyriausiasis redaktorius Romaldas Samavičius. Vilnius: Versmė, 2001. P. 422-433. (Lietuvos valsčiai; kn. 8)
Keywords:
LT
20 amžius. 1940-1990; 20 amžius. 1990-1999; 21 amžius; Raguva; Lietuva (Lithuania); Žemės ūkis / Agriculture.
Summary / Abstract:

LTPer 1940-2000 metus ne kartą keitėsi valdžios ir ūkininkavimo sąlygos. 1940-1941 m. žemė nacionalizuota, nustatytas 30 ha žemės maksimumas. Sovietų valdžia labiausiai gerinosi ūkininkams, kurie iki 1940 m. jos turėjo ne daugiau kaip 5 ha. Šios grupės ūkiams buvo panaikinti nesumokėti mokesčiai ir rinkliavos už 1940 m. Nacių paskirtų prievolių sąrašas ilgesnis už analogišką bolševikų. Naciai pa­ skyrė linų pluošto, sėmenų, dobilų sėklos, šieno, šiaudų, net tabako žaliavos prievoles. Meškeriotojai, grybautojai ir uogautojai privalėjo savo laimikį parduoti vokiečiams už jų nustatytą mažą kainą. Už parduotus grybus buvo leidžiama nusipirkti druskos. Naciai reikalavo iš ūkininkų parduoti jiems avikailius. 1943 m. paskyrė medaus prievolę (po 25 kg už kiekvieną bičių šeimą). Daugybė mažų mokesčių ūkininkus alino ne mažiau nei bolševikų paskirtasis vienas labai didelis žemės ūkio mokestis. Nacių mokesčiai buvo tokie: žemės, kito nekilnojamojo turto, verslo, darbo pajamų, apyvartos, gyvulių, nuo 1943 m. spalio 18 d. – asmenų. Atsižvelgiant į amžiaus grupes, už kalendorinius metus vyrai privalėjo sumokėti 10-15, moterys – 8-12 markių. 1944-1990 m. rusų valdžia iš pradžių dalijo dalį žemės, vėliau organizavo kolūkius. Tai sukėlė didelį žemės ūkio gamybos nuosmūkį (iki VI deš. vidurio). Vėliau tapo lengviau, gamyba taip pat labai išaugo. Atgavus nepriklausomybę vėl viskas radikaliai pasikeitė. Ūkiai tapo smulkūs, beveik pusė ūkininkų dalį žemės nuomojosi. Su nerimu laukta stojimo į ES.Reikšminiai žodžiai: 1940-2000; Agrarinė struktūra; Kolektyvizacija; Raguva; Raguvos valsčius; Sovietų okupacija; Vokiečių okupacija; Vokiečių okupacija; Žemės reforma; Žemės ūkis; 1940-2000; Agrarian structure; Agriculture; Collectivization; German occupation; Land reform; Raguva; Raguva (small rural) district; Soviet occupation.

EN1940-2000 saw numerous changes in the government and farming environment. In 1940-1941 the land was nationalised, with 30 ha area of land set as maximum land. Soviet power was most favourable to farmers who held up to 5 ha land before 1940. For this group of farms, outstanding charges and dues for 1940 were abolished. The Nazis imposed longer list of obligations, compared to the equivalent Bolshevik one. The Nazis imposed obligations on the flax, linseed, clover seed, hay, thatch, even tobacco raw materials. Fishers, mushroom and berry pickers were required to sell their trophy to the Germans for a small price set. Salt was offered to sale in return for the mushroom sold. The Nazis imposed an obligation on the farmers to sell sheepskin. In 1943, honey obligation was imposed (25 kg per each hive). There were numerous small charges imposed on the farmers, that were just as burdensome as a single exorbitant agricultural tax imposed by the Bolshevik. Charges imposed by the Nazis included: land, other real property, business, labour income, turnover, cattle and charge on persons (introduced on 18 October 1943). Based on the age groups, men were required to pay 10 to 15 marks and women 8 to 12 marks per calendar year. In 1944 to 1990, the Russian government first distributed part of land and later organised collective farms. This brought about great fall in the output of agriculture (until the mid70s). Things went a little better afterwards with production volumes on a sharp increase. As the country regained its independence, everything changed radically again. The farms turned small and almost 50% of farmers rent some land. There were worries before accession to the EU.

Related Publications:
Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 4 Algimantas Miškinis. Vilnius : Savastis, 2009. 630 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/27060
Updated:
2023-04-21 12:21:00
Metrics:
Views: 24
Export: