The Evolution of agri-food trade patterns in Central European countries

LTStraipsnyje autoriai nagrinėja besikeičiantį Centrinės Europos žemės ūkio ir maisto eksportą į pasaulinę rinką 1992–2002 m. laikotarpiu. Prekybos specializacijai išmatuoti taikytas Balassa indeksas. Nepaisant žymių pokyčių Centrinės Europos žemdirbystėje pereinant į rinkos ekonomiką, dešimtajame dešimtmetyje indeksų pasiskirstymas radikaliai nesikeitė. Centrinės Europos prekybos specializacijos laipsnis rodo mišrią tendenciją. Balassa indekso pasiskirstymas skirtingose šalyse ryškiai skiriasi. Indeksai liko gana stabilūs Čekijos Respublikoje ir Vengrijoje, o Latvijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje jie buvo labiau kintantys. Regresinė analizė rodo, kad specializacijos laipsnis žemės ūkio ir maisto prekyboje turi tendenciją mažėti Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje, o kitose trijose šalyse matoma divergencinė tendencija. Indeksai tam tikrose produktų grupėse rodo didesnius svyravimus. Remiantis rezultatais galima teigti, kad visais atvejais indeksai yra stabilūs, kai yra palyginamasis trūkumas. Bet produktų grupių, turinčių silpną, vidutinį ar stiprų palyginamąjį pranašumą, indeksas svyruoja, taip rodydamas tendenciją silpninti palyginamąjį pranašumą. Be to, specializacija žemės ūkio ir maisto prekyboje nebuvo efektyvi siekiant pasipelnyti iš augančios paklausos pasaulinėje rinkoje, o prisitaikymas buvo efektyvus Baltijos šalyse. Estijoje ir Latvijoje stipri palyginamojo pranašumo poliarizacija yra susijusi su pagerėjusia specializacija.

ENThe authors of the article analyze the change of Central Europe agricultural and food export to the world market during 1992 – 2002. Balassa index is used to measure trade specialization. The distribution of indexes in the 10th decade didn’t change radically despite of considerable changes in agriculture of Central Europe moving towards market economy. The level of trade specialization in Central Europe shows composite tendency. The distribution of Balassa index in different countries varies. These indexes are quite stable in Czech Republic and Hungary, while in Latvia, Slovakia and Slovenia they were more fluctuating. Regression analysis shows, that the level of specialization in agriculture and food trade has a tendency to decrease in Czech Republic, Hungary, Latvia, Poland and Slovenia, but divergence tendency is observed in three other countries. Indexes in some product groups are less steady. According to the results, in all cases the indexes are stable when there is a comparative shortage. But the index of products with a weak, middle or strong comparative advantage is fluctuating, therefore is shows the tendency to weaken a comparative advantage. However, trade specialization in agriculture and food trade was not effective in order to gain from growing demand in the world market, but readjustment was more effective in the Baltic states. Stronger polarization of comparative advantage in Estonia and Latvia is related to better specialization.