Gyvulių ūkis. Lokalinės kultūros universalumas ir savitumas

Išteklius internete
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėGyvulių ūkis. Lokalinės kultūros universalumas ir savitumas
Kita antraštėAnimal farm. Universality and peculiarity of local culture
AutoriaiMerkienė, Regina.
ŠaltinisMusninkai. Kernavė. Čiobiškis / sudarytojai: Stanislovas Buchaveckas, Jadvyga Barbaravičienė, Povilas Krikščiūnas Vilnius: Versmė, 2005. P. 864-877.
Reikšminiai žodžiai
LTGyvulių ūkis; Musninkų valsčius; Materialinė kultūra
ENAnimal husbandary; Musninkai valsčius; Material culture
Santrauka / Anotacija

LTLokalinė kaimo kultūra yra sudėtinė didesnės teritorijos kultūros dalis, apimanti universalius ir specifinius kultūros reiškinius. Jos universalumas siejasi su senuoju agrarinės kultūros klodu, kuriame pastebimos per kelis šimtmečius baudžiavinio ūkio sąlygomis integruotos dvaro ir kaimo gyvulių priežiūros patirties analogijos, atsiskleidžiančios per pastatų funkcinę plano struktūrą. Siauresnėje – kaimo kultūros plotmėje universalumas reiškėsi per bendruomeninio gyvulių ganymo organizaciją, gyvulių šėrimo patirtį, su religiniu kalendoriumi susijusias gyvulininkystės papročiais ir magijos naudojimo tradicija. Lokalinės kultūros savitumas siejasi su: a) visuomenės kultūros daugialinijiškumu, priklausančiu nuo lokalinio vieneto gyvenviečių ūkinės struktūros, jų išsidėstymo ir tarpusavio ryšių ypatumų (dvaro, kaimo, užusienių gyventojų ūkiniai santykiai socialinėje ir ekonominėje opozicijoje); b) vietinių ūkinių sąlygų ir atskirų visuomenės grupių bei individų galimybėmis ir būtinybe perimti naują ūkinę informaciją ir technines naujoves; c) individualiu identiškų realijų suvokimu ir poreikiu jas pritaikyti asmeninėje gyvulių auginimo praktikoje; d) lokalinio vieneto vieta horizontaliai plintančių kultūrinių arealų atžvilgiu konkrečiu laikotarpiu, determinuojanti vyraujantį kultūros elementų kompleksą. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENLocal rural culture is a part of the bigger territorial culture, including universal and specific phenomena of culture. Its universalism is related with ancient stratum of agrarian culture, where analogy of experience of animal care of estate and farm integrated during few centuries under conditions of serfdom farm is observed, being disclosed via functional plan structure of buildings. In the narrower plane of rural culture universalism was expressed via organization of communal pasturage of animals, via experience of animal feeding, via customs of animal husbandry related with religious calendar and via tradition of use of magic. Peculiarity of local culture is related with: a) multi-linear nature of communal culture, depending on economic structure of settlements of local unit, their distribution and peculiarities of interrelations (estate, rural area, economic relations of inhabitants of villages in social and economic opposition); b) possibilities of local economic conditions and separate groups of community and individuals and necessity to overtake economic information and technical innovations; c) individual conception of identical realities and demand to adapt them in personal practice of animal breeding; d) location of local unit in terms of horizontally spreading cultural habitats during particular period, determining prevailing complex of culture elements.

ISBN9955589000
Mokslo sritis
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2677
Atnaujinta2020-03-09 10:43:52
Metrika Peržiūros: 2