Performance management in the Baltic States and Russia: success against the odds?
LTStraipsnyje nagrinėjamos viešojo administravimo sistemos reformos Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje. Tai pokomunistinės valstybės, siekusios įdiegti plataus masto viešojo sektoriaus veiklos valdymo sistemas. Iškeliama prielaida, kad inovatyvias reformas sėkmė gali lydėti ne tik Vakarų demokratijose, bet irdar „nepažengusiose’posovietinių valstybių viešojo administravimo sistemose. Ši prielaida prieštarauja įsitvirtinusiai nuostatai, jog tokio pobūdžio viešojo administravimo sistemos yra netinkamos „besivystančioms“ šalims. Straipsnį sudaro trys dalys: pirma, pateikiama valdymo sistemų plėtros trijose minėtose valstybėse apžvalga; antra, analizuojami trys strateginio planavimo ir veiklos valdymo lygmenys; trečia, įvertinama, ar veiklos valdymo sistemos gali būti taikomos pokomunistinėse valstybėse. Daroma išvada, kad žymaus viešojo administravimo sistemų efektyvumo ir našumo padidėjimo galima tikėtis, jei įgyvendinamos tam tikros papildomos sąlygos: egzistuoja pakankama politinė parama bei savo tikslui atsidavusios reformos įgyvendinimo pajėgos, o veiklos valdymo sistemos įdiegiamos palaipsniui. Straipsnyje analizuojama dviejų Baltijos valstybių, kurios žlugus sovietiniam režimui padarė didžiulę pažangą viešojo administravimo reformos sektoriuje, patirtis yra tvirtas įrodymas, jog radikalios viešojo administravimo sistemos reformos pokomunistinėse valstybėse gali pasiteisinti.
ENThis article analyses the public management reform process in Latvia, Lithuania and Russia, the only three post-Communist states that have sought to introduce comprehensive performance management systems in the public sector. The central premise of the article is that the introduction of such reforms can be successful even in public management systems that are not ‘advanced’. This contradicts the widely held notion that performance-based public management systems are not suitable for ‘developing’ countries. The article concludes that if sufficient political support and a dedicated reform team in the civil service are present, and performance management systems are introduced in a step-by-step manner, significant improvement in the effectiveness and efficiency of public management systems can be achieved. The case of the two Baltic States studied in the article, which moved from being laggards in the EU accession process to among its best performing members, provides a strong argument that a more radical approach to public management reform can pay off, even in public management systems in development.
