Paskenduolė - žemiškoji, paskenduolė - dangiškoji: empatija ar mizoginija?

LTStraipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kas dažniau iškyla lietuvių kultūroje – empatija, ar mizoginija moteriai. Analizei pasirinkta A. Vienuolio „Paskenduolė“. Pasak autorės, nors Vienuolis rašo vadovaudamasis lietuviškos „jautrumo mokyklos“ taisyklėmis, iš tikrųjų „Paskenduolė“ yra visai netinkamas tam tikslui pavyzdys. Nors moteris atsiduria kūrinio centre, ji vis vien lieka marginali, siūlomas žiūros taškas įkūnija vidinius naratoriaus poreikius, kurie dalyvauja suokalbyje suvaržant moteris ideologiškai. Nepaisant akivaizdžių empatijos niuansų ir latentinės, potencialios mizoginijos, vyras, aprašantis moters padėtį, tik pasisavina jos erotiškumą savo tikslams, apibūdindamas jį vyriškais terminais su vyriškomis įžvalgomis, priimtinomis pirmiausia skaitytojams vyrams. Veronikos demonizavimas ir jos užslėpta konkurencija su Mergele Marija išreiškia vyrišką požiūrį į hierarchiją ir jėgą, kuris moterims yra nebūdingas. Moteriško proto sąrangos konstanta būtų ne vyriška arba/arba sąmonės struktūra, bet ir/ir. Užtat tekste fiksuojama ir Aušrinė, ir Mergelė Marija; ir pagonybė, ir krikščionybė. Moteris, neįsisavinusi patriarchato taisyklių, t. y. „natūrali“ moteris, nekuria hierarchijų, nesirenka tarp filosofinių ideologinių galimybių, bet stengiasi jas suderinti. Jos orientacija yra ne į tikslą, o į „difuziją“, į neapibrėžtus kontūrus, į daugiaprasmiškumus. Todėl konkurencija tarp Veronikos ir Mergelės Marijos galėjo būti sugalvota tik vyro autoriaus. Tai būtų viena Vienuolio teksto potekstė, leidžianti suprasti, jog šis tekstas sukurtas vyro sąmonės ir vaizduotės.

ENAn article is aimed to answer a question what is more common in Lithuanian culture: empathy or misogyny towards a woman. “Paskenduolė” written by Antanas Vienuolis was chosen for an analysis. According to the author, Vienuolis wrote according to the rules of the Lithuanian “school of sensibility”; actually, “Paskenduolė” is not a good example for this purpose. Although a woman is in the centre of the piece, she is still marginal; the offered point of view embodies inner needs of the narrator that participate in a collusion in order to restrain a woman ideologically. Besides obvious nuances of empathy and latent, potential misogyny, a man who describes the position of a woman appropriates her eroticism for his own needs by describing it in mannish terms with mannish insights that are primarily acceptable to men. Demonisation of Veronika and her secret competition with the Virgin reveals a mannish attitude towards hierarchy and power that is not common to women. The constant of a feminine mind would not be the mannish mind structure or/or but and/and. Therefore, the text contains the Lucifer, the Virgin, Paganism and Christianity. A woman that has not accepted the rules of patriarchy, i.e. the “natural” woman, does not create hierarchies and does not choose between philosophical ideological possibilities, she tries to combine them. She is oriented towards “diffusion”, undefined limits and polysemy, instead of an aim. Therefore, the competition between the Lucifer and the Virgin may be invented by a man-author only. That is one of implications of the text of Vienuolis that allows us to understand that the text is created by a man's mind and imagination.