Žemaičių etniškumo sampratos XIX a. šaltiniuose. 1, Žemaičiai ne žemaičių akimis: XIX a. pradžia

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žemaičių etniškumo sampratos XIX a. šaltiniuose. 1, Žemaičiai ne žemaičių akimis: XIX a. pradžia
Alternative Title:
Notions of Samogitian ethnicity in 19th century sources. 1, Samogitians in the eyes of non-Samogitians
In the Journal:
Liaudies kultūra. 2010, Nr. 1, p. 26-33
Keywords:
LT
Etniškumas; Etnografinės grupės; Kultūrinis sąjūdis; Regionas; Tradicinė kultūra; Žemaitija; Žemaičiai.
EN
Cultural movement; Ethnicity; Ethnographic groups; Region; Samogitia; Samogitians; Traditional culture.
Summary / Abstract:

LTSąvoka „Žemaičiai“ XIX a. pirmojoje pusėje anaiptol neatitiko XX a. įsigalėjusios ir mūsų dienomis egzistuojančios žemaičių sampratos. Dabar tradiciškai kaip lietuvių etnografinės grupės suvokiami dzūkai ar suvalkiečiai tada net negalėjo būti įsivaizduojami kaip žemaičiams tolygios bendruomenės. Netgi mokslo visuomenėje dabar gaji nuomonė, kad XIX a. žodžiai „Žemaičiai“, „Žemaičiuose“ vartoti tik kaip Žemaitijos sinonimai, t. y. skirti geografinei jų priklausomybei pabrėžti ir niekaip kitaip. Iš tikrųjų žodis „Žemaičiai“ ne tik XIX a., bet ir XX a. pradžioje gana dažnai buvo vartojamas būtent tokia prasme. Tačiau gana dažnai jis buvo pavartojamas ir siekiant pabrėžti kultūrinį išskirtinumą, netgi etniškumą. Nuodugnesnė XIX a. šaltinių analizė leidžia teigti, kad žemaičiai tuo metu buvo įsivaizduojami keturių skirtingų būvių: 1) kaip lietuviai, gyvenantys žemumoje, tai yra taip jie apibūdinami siekiant pabrėžti tik geografinę tam tikros Lietuvos dalies vietinių gyventojų padėtį (samprata, ateinanti iš ankstesnių amžių); kaip lietuvių sinonimas, etninių lietuvių visuma (samprata, daugiausia gyvavusi kai kurių lenkų autorių galvose); žemaičiai kaip viena iš „lietuvių genties“ arba „lietuvių giminės“ tautybių, atskira savita etninė bendruomenė šalia prūsų, latvių ir lietuvių (kai kada šalia šių bendruomenių nurodomi dar ir latgaliai, žiemgaliai, kuršiai, Gardino gubernijoje išlikę jotvingiai - samprata, išplatinta Rusijos mokslininkų ir administracijos); 4) žemaičiai kaip integrali, bet labai savita etninės lietuvių tautos dalis (samprata, diegta lietuvių tautinio atgimimo veikėjų). [Iš leidinio]

ENThe paper focuses on the notion of ethnicity of one of the Lithuanian regional communities residing in the West of the country as it appears in the sources of the first half of the 19th century. The close reading of the texts by different authors suggests that at the time Samogitians were perceived in four different ways: 1) as Lithuanians living in the lowlands, considering only the geographical section of local inhabitants (this notion was inherited from previous centuries); 2) as synonymous to Lithuanians and completely interchangeable with the term ethnic Lithuanians (the notion espoused by some Polish authors), 3) Samogitians as one of the nationalities constitutive of the "Lithuanian tribe" or "Lithuanian people", an individual, separate ethnic community next to the Prussians, Latvians and Lithuanians, sometimes also adding Lettigallians, Semigallians, Curonians and Yotvingians surviving in the Province of Grodno to that list (this notion was propagated by Russian scholars and the Tsarist administration after Lithuania's annexation by Imperial Russia in 1895); 4) Samogitians as an integral, but extremely original part of the Lithuanian nation (the notion promoted by the activists of the Lithuanian national movement, which became increasingly popular in the last decade of the 19t h century). [From the publication]

ISSN:
0236-0551
Related Publications:
  • Lietuviškos spaudos draudimas 1864-1904 metais / [Lietuvos nacionalinis muziejus ; sudarytojos Aldona Bieliūnienė, Birutė Kulnytė, Rūta Subatniekienė]. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2004. 382 p.
  • Lietuvos gyventojai : per du tūkstantmečius / Stasys Vaitekūnas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 477 p.
  • Lietuvos samprata XIX a. viduryje / Zita Medilauskienė. Praeities baruose : skiriama akademikui Vytautui Merkiui 70-ies metų jubiliejaus proga / redakcinė kolegija: Antanas Tyla (pirmininkas) ... [et al.]. Vilnius: Žara, 1999. p. 217-224.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/26628
Updated:
2018-12-17 12:44:15
Metrics:
Views: 70    Downloads: 9
Export: