Integruotojo ugdymo bandymai Lietuvos pradžios mokykloje 1918-1940 m

LTStraipsnyje nagrinėjami bandymai plėtoti integruotąjį ugdymą mokant matematikos Nepriklausomos Lietuvos pradžios mokykloje 1918-1940 metais. Siekiant nustatyti, kaip to meto autoriams pavyko spręsti mokymo integravimo problemas, supažindinti dabartinės Lietuvos pradinių mokyklų mokytojus, mokymo įstaigų darbuotojus, švietimo vadovus su sukaupta teigiama ir neigiama mokymo integravimo patirtimi, atlikta retos literatūros (1918-1940 m. laikotarpio vadovėlių, mokymo metodikos knygų ir straipsnių) analizė. 1918-1940 metais mokyklų mokymo programos orientavo į aritmetikos mokymo ryšio su gyvenimu stiprinimą, tarpdalykinę integraciją. Visų uždavinynų, vadovėlių, metodikų, straipsnių autoriai laikėsi reikalavimų: 1-2 skyrių uždaviniai susiję su vaiko aplinka (šeima, gimtasis kaimas, miestelis, valsčius), toliau „einama“ į apskritį, Lietuvą, Europą, pasaulį, vis plečiant ne tik geografinį, istorinį, kultūrinį, bet ir ekonominį akiratį. Uždaviniai, susiję su kultūra ir ekonomika, panašiai parinkti visų autorių uždavinynuose, todėl „novatorius“ (A. Busilas, J. Gvildys, P. Naujokaitis, M. Petrauskas, M. Purvinas ir kt.) nuo tradicinių pažiūrų autorių (P. Mašiotas, J. Damijonaitis) labiau skiria matavimų ir modeliavimo ženklesnis vartojimas. Aritmetikos mokymo ryšio su gyvenimu principas buvo įvairiai realizuojamas. Vieni mokytojai siūlė vaikams spręsti tik uždavinynų užduotis, realizuodami kultūros pedagogikos keltus reikalavimus. Kiti ėjo toliau, iki kompleksinio (dabar vadinamo integruotojo) mokymo bandymų ar net visai neseniai SSRS propaguotų mokytojų-novatorių idėjų realizavimo.

ENIn the 2n d and 3rd decades of the 20t h century, in Western Europe, the USA and the USSR experiments were carried out based on one of the ideas of the new school and complex training. Lithuanian pedagogues were interested in those experiments, too. In the final chapter of his book A. Busilas allotted quite a lot of space for describing experiments carried out in the USSR. Continuing the work started by A. Busilas, M. Vasiliauskas tried to put into practice the "continuous" training in year 2 of the primary school by presenting a didactic plan of all the teaching material. However, as it can be seen from articles published in the pedagogical periodicals, there were teachers - supporters of the complex training method: V. Ruzgas, P. Griškelis, K. Masiokaitė - Bartninkaitienė. The complex training did not spread: there was a shortage of both concrete methods and materials. The principle of the link of teaching arithmetic to real life would be realised in practice in many different ways. Some teachers would offer their children to solve only the tasks/exercises provided in exercise books, realising in this way the requirements put forward by culture pedagogy. Others would go further to the complex (now referred to as integrated) training attempts or even to realisation of the ideas advocated by the USSR teachers - innovators (P. Šimaitis, F. Karpevičius and others).