Blood libel in a multi-confessional society: the case of the Grand Duchy of Lithuania
LTStraipsnyje analizuojamas žydų kaltinimo krikščionių ritualinėmis žmogžudystėmis mitas, jo sklaida ir reikšmė daugiakonfesinėje LDK visuomenėje. Žydo įvaizdis ir žinios apie žydus buvo svarbūs norint kartu sugyventi su žydais LDK. XVI a. antrojoje pusėje žydų kaltinimo krikščionių ritualinėmis žmogžudystėmis mitas sklido LDK. Pastarasis su nuomone apie žydų daromą žalą visuomenei formavo masinę žydų fobiją. Tokiu būdu ritualinės krikščionių žmogžudystės realizavosi kaip blogio įsikūnijimas, ir žydų noras sunaikinti krikščionis. Nuo XVII a. antrosios pusės Lietuvoje pradėjo plisti aiškinimai apie žydų naudojamą krikščionių kraują kaip motyvaciją žmogžudystėms. Šiame kontekste Lietuvos situacija buvo unikali, kadangi siekis sunaikinti krikščionis buvo priskiriamas ne tik žydams, bet ir karaimams bei totoriams. Nepaisant to, vis dėlto jau minėtų bendruomenių atstovai, kaip ir krikščioniškoji LDK visuomenės dalis, irgi kaltino žydus ritualinėmis žmogžudystėmis. Straipsnyje taip pat analizuojami ir specifiniai minėto mito aspektai: manomų aukų amžius ir lytis, krikščionių kraujo naudojimo įvaizdžio kaita, manomo žudymo proceso aprašymai, mito struktūra. Tyrimas yra grindžiamas archyviniais ir publikuotais XVI a. pabaigos – XVIII a. dokumentais bei retaisiais spaudiniais. Mitas apie žydų vykdytas ritualines krikščionių žmogžudystes LDK buvo toks pats gajus kaip ir kitose Europos valstybėse, tačiau lyginant su Vidurio ir Rytų Europa, LDK šio mito sklaida periodas buvo trumpesnis. Jis plito tik nuo XVI a. antrosios pusės.Reikšminiai žodžiai: Kaltinimai ritualiniais nužudymais; Kaltinimai ritualinėmis žmogžudystėmis; Krikščionys; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mitai; Žydai; Žydai ir krikščionys; Blood libel; Bood libel accusations; Christians; Jews; Jews and Christians; Myths.
ENIn the context of co-existence with the Jews in the Grand Duchy of Lithuania (hereinafter: GDL) the image of the Jew and knowledge about the Jews were important factors, even with regard that the myths which circulated in this society were imported from out of it. In the second half of the sixteenth century the myth of blood libel accusation was disseminating in the GDL, and along with the concept of Jewish harm for society it turned to mass phobia. In that way ritual murder was actualized as an epitome of that harm, the will of Jews to physically annihilate Christians. From the second half of the seventeenth century explanations about the use of Christian blood by Jews as a motivation of ritual murder began to develop in Lithuania, which is in fact another and more focalized version of the idea of Jewish harmfulness. The situation in Lithuania was specific, because the aim of the annihilation of the Christians was not only ascribed to rabbinic Jews, but also to Karaites and Tatars-Muslims. Notwithstanding this, representatives of the aforementioned communities acted in accord with the society in accusation of the Jews of ritual murder. Besides the mentioned specifics, the article discusses other peculiarities of the myth (like age and sex of assumed victims, images of dynamics and ways of use of blood, descriptions of supposed "killing", and the structure of the myth’s fibula) which spread in the GDL in comparison to classical blood libel versions spread in Western European societies. The article is based on archive and published documents from the end of the sixteenth to the eighteenth century, and old printed books. [From the publication]
