Transnational environmentalism at Europe’s boundaries : identity movements in Lithuania and Turkey

LTLietuva ir Turkija yra dvi valstybės, kurios gali būti apibūdinamos kaip Europos Sąjungos pakraštyje esančios valstybės, susiduriančios su Europos politikos ir ekonomikos integraciniais procesais. Dažnai yra laikoma, kad tokiose valstybėse aplinkosauginiai judėjimai tiesiog atkartoja Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių patirtį. Laikoma, kad visi globaliniai judėjimai ir interesai besivystančiose valstybėse tiesiogiai remiasi informacija ir patirtimi, gaunama iš kitų valstybių, kurios jau turi stiprius organizuotus judėjimus. Straipsnyje yra analizuojama aplinkosauginė dviejų Lietuvos visuomeninių organizacijų – Aukuras ir Romuva – veikla bei atitinkamų Turkijos organizacijų, oponuojančių užtvankos projektų įgyvendinimui, veiksmai. Nuo pat aštuoniasdešimtųjų metų šios organizacijos savo veikloje identifikavosi su edukologine, lobizmo bei aplinkosauginiais projektais. Minėtųjų organizacijų analizė parodo, kad aplinkosauga yra be reikalo vertinama kaip pernelyg biurokratinė ar itin homogeniška. Autorius teigia, kad nors šios organizacijos buvo įtakotos globalizacijos reiškinių – ekonominio liberalizmo, tarptautinės migracijos, tarptautinių institucijų veiklos, būtent globalizacijos procesai suformavo šių organizacijų veiklos specifiką. Jose aiškiai matoma tradicijų ir vietinio identiteto aspektų susimaišymas su tokiais globaliniais interesais kaip aplinkos apsauga.Reikšminiai žodžiai: Aplinkausauga; Aplinkosauga, globalizacija, identiteto politika, Lietuva, Turkija, transnacionalizmas; Globalizacija; Identiteto politika; Transnacionalizmas; Turkija; Environmentalism; Globalization; Identity politics; Lithuania; Transnationalism; Turkey.

ENThis article discusses the environmental activism of the Aukuras and Romuva movements in Lithuania, and of several organizations opposed to a dam project in the Tunceli region of Turkey. Since the late 1980s, these movements have combined celebration of cultural traditions and identities with environmental protests, lobbying and education projects. Implicit in these movements are a response to criticisms that environmentalism has become overly bureaucratized and perhaps hegemonic, and a challenge to theories that view global environmentalism as a homogeneous movement. The author argues that although these movements are similarly shaped by globalizing forces – including economic liberalization, migration and international institutions – globalization has, paradoxically perhaps, given rise to social movements blending traditional, local identities with global concerns such as the environment. These movements suggest that environmental activism in developing nations subject to forces of globalization may bear little resemblance to past movements. [From the publication]