Nuteistųjų trauminės patirtys: traumai jautrios praktikos svarba bausmių vykdymo sistemoje

LTLietuvoje trauminės patirtys ir potrauminis stresas nuteistųjų populiacijoje dar menkai tiriami. Remiantis užsienio tyrimais, nuteistieji daugiau nei bendroji populiacija patiria ilgalaikių nepalankių vaikystės patirčių bei įvairių psichikos sveikatos sunkumų, tarp jų – ir su potrauminiu stresu susijusių sutrikimų. Taip pat aptinkama sąsajų tarp kompleksinių traumų vaikystėje ir nusikalstamo elgesio rizikos. Empiriniai duomenys leidžia daryti teorines prielaidas dėl ankstyvųjų trauminių patirčių etiologinės reikšmės, aiškinant dinaminius rizikos veiksnius, ir suteikia pagrindą traumai jautrios praktikos diegimui baudžiamosios justicijos sistemoje. Šio straipsnio tikslas yra pagrįsti traumai jautrios praktikos aktualumą, pristatyti jos sampratą ir aptarti įgyvendinimo galimybes Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje. Straipsnio pabaigoje pateikiamos tyrimais ir tarptautine gerąja praktika grindžiamos rekomendacijos. Pagrindiniai žodžiai: nuteistieji, trauminė patirtis, traumai jautri praktika.

ENResearch on traumatic experiences and post-traumatic stress within Lithuanian prisons has been scarcely conducted so far. International studies indicate a significantly higher prevalence of adverse childhood experiences and various mental health difficulties, including post-traumatic stress-related disorders, among the prison population compared to the general population. Furthermore, a connection has been observed between prolonged and repetitive childhood adversity and an increased risk of offending. Thus, existing empirical data support theoretical assumptions that adverse childhood experiences may play a significant etiological role in explaining dynamic risk factors. This, in turn, provides a foundation for the application of trauma-informed practice within the criminal justice system. The primary aim of this article is to highlight the need for trauma-informed practice, to introduce its conceptual framework, and to explore potential avenues for its implementation in the Lithuanian criminal justice system. The article concludes with recommendations grounded in research evidence and international best practice. Keywords: offenders, traumatic experiences, trauma-informed practice.

• Association between posttraumatic stress and acceptance of social changes: findings from a general population study and proposal of a new concept. International journal of social psychiatry 2017, 63, 2, 126-131.
• Complex posttraumatic stress disorder: assessment and risk factors. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2023. 117 p.
• Ką liudija didėjantis baudžiamasis represyvumas Lietuvoje?. Kriminologijos studijos 2014, 2, 96-137.
• Living under threat: adolescents' continuous traumatic stress reactions in relation to violence exposure.. European journal of psychotraumatology 2025, 16, 1, 2481803, 1-11.
• Mediating role of avoidance of trauma disclosure and social disapproval in ICD-11 post-traumatic stress disorder and complex post-traumatic stress disorder: cross-sectional study in a Lithuanian clinical sample. BJPsych Open 2021, 7, e217, 1-7.
• Minimalios priežiūros priemones gaunantys paaugliai: mentalizacija, psichosocialinis funkcionavimas ir trauminė patirtis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 100 p.
• "No posttraumatic stress disorder in Lithuania": national health care fails to identify PTSD. Journal of traumatic stress 2017, 30, 99-102.
• The Role of identity formation in explaining dynamic rrisk factors among incarcerated emerging adults.. International journal of offender therapy and comparative criminology 2026, 70 (1), 71-87.
• Trauma exposure and factors associated with ICD-11 PTSD and complex PTSD in the Lithuanian general population. International journal of social psychiatry 2022, 68, 8, 1727-1736.
• Trauma research in the Baltic countries: from political oppression to recovery. European journal of psychotraumatology 2016, 7, 1, 1-5.