Особенности латышских и литовских обрядов Крестного пути Вильнюсских Калварий

LTStraipsnio tyrimo objektas – papročiai, apeiginės maldos ir giesmės, kuriamos latvių ir lietuvių Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelio procesijų metu. Lietuvių ir latvių maldingumo gretinimas suteikia unikalią etnokultūrinių procesų analizės galimybę. Tyrimo metu buvo išanalizuoti naujausi latviški katalikiški maldynai ir giesmių rinkiniai, taip pat vasaros lauko ekspedicijų medžiaga. Aprašyti ir išanalizuoti faktai praturtina specifinio kultūros reiškinio – Kalvarijų Kryžiaus kelio – istoriją ir įneša indėlį į religinę Europos šalių etnologiją. Istorijos aplinkybės, vienuolių ordinų praktikos ir valstybės veikėjų valia sujungė aukštame Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelio kulte lietuvių ir latvių katalikų bendruomenes. Tyrimo metu paaiškėjo, kad pamaldumo papročiai atitinka nacionalinius ypatumus, rūpestingai saugomus ir perduotus per kartas ir epochas žodinėje domininkonų tradicijoje ir analitinėje ganytojiškoje Jėzaus Draugijos veikloje, išsaugojusioje ryšį su baltų tautų tradicijomis. Tai lėmė šios maldingumo praktikos gyvybingumą. Skirtumai tarp lietuvių ir latvių nebažnytinio maldingumo praktikų yra tik sąlyginiai. Apeigų, maldų, giesmių ir psalmių ryšys tarp katalikų tautų toks stiprus ir natūralus, kad išnykus apeigai išnyksta visas religinių ir liaudies dainų klodas, ir atvirkščiai – folkloras yra saugomas ir maitinamas bažnytinės tradicijos. Surinkti duomenys leidžia kalbėti apie religinę latvių, lietuvių ir lenkų katalikų vienybę. Baltijos šalių katalikiško dvasingumo centre ir šiandien, XXI amžiuje, lieka Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias.

ENThe object of the research is customs, ritual prayers and chants created by Latvians and Lithuanians during processions of Vilnius Kalvarija Stations of the Cross. The comparison of Lithuanian and Latvian devotion provides a unique possibility for analysis of ethno-cultural processes. During the research, the latest Catholic prayer books and collection of chants as well as the material of summer field expeditions were analysed. The described and analysed facts enhance the history of a specific cultural phenomenon – Kalvarija Stations of the Cross, and make a huge contribution to the religious ethnology of European countries. Historical circumstances, practices of monasteries and the will of state figures connected Lithuanian and Latvian communities at the high cult of Vilnius Kalvarija Way of Crosses. During the research, it became clear that devotion customs correspond to national features, which were fostered and transmitted through generations and epochs in the oral Dominican tradition. This determined the liveliness of this devotional practice. Differences between Lithuanian and Latvian non-church devotion are only conditional. The connection of customs, prayers and chants between Catholic nations is so strong and natural, that if a ritual disappears, the whole layer of religious and folk songs disappears, and vice versa, folklore is preserved and fostered by the church tradition. The collected data allows speaking about the religious unity of Latvians, Lithuanians, Poles and Catholics. Vilnius Kalvarija Way of Crosses remains in the centre of the Baltic Catholic spirit in the 21st c.