Sovietmečio paveldas Vilniaus architektūroje : tarp lietuviškumo ir sovietiškumo

LTStraipsnyje aptariamas lietuviškumas sovietmečio Lietuvos architektūroje. Lietuviškumas šiame tyrime lieka sąlygine sąvoka, apibūdinančia nacionalinio identiteto išraiškas architektūroje kaip opoziciją sovietiškumui, kitaip tariant, kaip mėginimas išvengti tolydžio silpnėjančio, bet niekada nepaliekančio oficialiojo šablono. Nagrinėjant socialistinio realizmo ir socialistinio modernizmo architektūrą bei urbanistiką Vilniuje, darbe tiriama kokiais būdais šablonas buvo diegiamas ir stiprinamas; ir kaip buvo mėginama nuo jo pabėgti. Keliamas klausimas: ar tai, kas vyko architektūros fronte LSSR, tiktų vadinti lietuviškumo ir sovietiškumo kova? Tyrimas rodo, kad lietuviškosios architektūros mokyklos laimėjimus reikėtų laikyti ne tiek nacionalinio savitumo paieškų rezultatu, kiek profesionalo siekiu kurti gerą architektūrą. Architektūros humaniškumas ir sprendimų originalumas tapo pagrindiniais lietuviškosios architektų mokyklos bruožais. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad jis reiškėsi visa apimančioje sovietinėje sistemoje, kuri lėmė savitas modernizmo mutacijas. Žvelgti į XX a. antrosios pusės Vilniaus architektūrą per dvinarę sovietiškumo-lietuviškumo opoziciją yra ne tik sudėtinga, bet ir ne visai korektiška. Ši skirtis visiškai netinkama vertinant sovietmečio architektūros palikimą, nes ideologizuotame požiūryje dingsta architektūros kokybės kriterijus. Ideologinis sandas architektūroje greitai nusitrina. Išlieka architektūros objektai kaip savo laikmečio ir stiliaus liudininkai.Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Ideologija; Lietuviškumas; Miesto planavimas; Modernizavimas; Pastatų tipologija; Paveldas; Socialistinis modernizmas; Socialistinis realizmas; Sovietinė Lietuvos architektūra; Sovietmetis; Urbanistika; Vilniaus architektūra; Architecture; Heritage; Ideology; Lithuanianess; Modernization; Socialist modernism; Socialist realism; Soviet period; Soviet period architecture; The Development of Plans; Typology of buildings; Urbanism; Vilnius architecture.

ENThe Lithuanian identity in the Soviet Lithuanian architecture is discussed in the article. In this study, the Lithuanian identity is a conditional concept describing expressions of national identity in architecture as an opposition to the Soviet order, in other words, as an attempt to avoid the official patterns that are increasingly fading though are not entirely absent. While analysing the architecture of the Social Realism and the Social Modernism as well as the urbanism in Vilnius, the manner in which the pattern was introduced and strengthened as well as the attempts to escape it are also studied in the work. The author raises a question: would it be appropriate to call what was happening in the architectural front in the Lithuanian SSR as a clash between the Lithuanian identity and the Soviet order? According to the study, the victory of the Lithuanian school of architecture should be considered not only as the outcome of the search for the national identity, but also as the aspirations of professionals to create sound architecture. Architectural humanity and the originality of solutions became main features of the Lithuanian school of architecture. However, the fact that they were manifested in the Soviet system comprising everything and influencing unique mutations of the Modernism should not be overlooked. Looking at the Vilnius architecture of the 2nd half of the 20th century from the binary opposition of the Soviet-Lithuanian identity is not only complicated but also not entirely correct. This contraposition is absolutely irrelevant in the evaluation of the heritage of the Soviet architecture, since the quality criteria of architecture becomes absent from the ideological view. The ideological component promptly fades away in architecture. What remain are objects of architecture as witnesses of a particular period of time and style.

• Nacionalumo paradoksai : tapatybės paieška Lietuvos architektūroje / Julija Reklaitė. Kūrybos erdvės. 2013, Nr. 19, p. 24-42. 2014, Nr. 20, p. 48-59.
• Šiaurės modernizmo įtaka "lietuviškajai architektūros mokyklai" 1959-1969 m / Marija Drėmaitė. Menotyra. 2011, t. 18, Nr. 4, p. 308-328.