European constitutionalism v. reformed constitution for Europe

LTPo 2005 m. nepavykusių Prancūzijos ir Nyderlandų referendumų atsirado būtinybė persvarstyti „Europos Konstitucijos“ idėją. Kaip šio persvarstymo politinis rezultatas atsirado Lisabonos sutartis (įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.), kuri iš tikrųjų yra buvusios Konstitucinės sutarties teksto truputį „apkarpytas“ variantas. Nežiūrint į tai, kad Lisabonos sutartyje nebevartojamas „Konstitucijos“ terminas, tačiau kadangi ji perėmė apie 90 proc. buvusios Konstitucinės sutarties nuostatų, todėl šią Sutartį galima analizuoti remiantis tradicine konstitucine teise. Tokią galimybę dar labiau sustiprino Čekijos, Latvijos ir Vokietijos konstitucinių teismų sprendimai vadinamosiose „Lisabonos bylose“. Autorius straipsnyje laikosi nuomonės, kad nei ES sutartyse, nei teisės moksle netikslinga vartoti „Europos konstitucijos“ termino, nes didele dalimi tai neatitinka tradicinės konstitucinės teisės sampratos. Vietoj „Europos Konstitucijos“ termino teisės mokslui autorius siūlo vartoti „Europos konstitucionalizmo“ terminą, kuris šiuo metu geriau atitinka Europos žmogaus teisių katalogo, Europos ekonominės integracijos ir Europos politinės integracijos sferose egzistuojančias konstitucingumo dimensijas.

ENThe very idea of the draft European Union (EU) Constitutional Treaty was reexamined after the failed French and Dutch referendums and the Treaty of Lisbon (also known as the Reform Treaty) was drafted and entered into force on 1 December 2009 after it’s ratification by all 27 member states. The traditional notion of a Constitution as a national legal document establishing the social contract and a moral minimum for a particular socially unified group still prevails in legal and political thinking. Indeed, the European Union has some constitutional elements, but absence of the so called ‘European demos’ prevents us from recognizing the founding treaties as a real ‘European constitution’ in the proper sense of the word. The author agrees with the decision to exclude the term ‘Constitution’ from the title and contents of the new Reform Treaty. The author also suggests that softer terms, like ‘European constitutional order’ and ‘European Constitutionalism’ might better reflect the scope of contemporary European integration than the term of ‘a Constitution for Europe’. A rethinking of the ‘constitutional core’ of the Lisbon Treaty was inspired following the so-called Lisbon judgments of Czech, Latvian and German constitutional courts.