Religinis lietuvių gyvenimas DP stovyklose 1945-1950 m.

LTPo II pasaulinio karo Vokietijoje atsidūrė apie 7 milijonus svetimšalių, bėgusių nuo sovietinio teroro, atgabentų darbams ir kalintų nacių koncentracijos stovyklose. Apie 6 mln. svetimšalių po karo grįžo į savas šalis, tačiau Vokietijoje, Austrijoje ir Italijoje vis dar liko apie 1mln. kitų šalių gyventojų, kurie negalėjo ir nesutiko grįžti į savus kraštus. Visiems šiems asmenims, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių paliko savo kraštus ir atsidūrė Vakaruose, buvo suteiktas DP vardas (angl. Displaced Persons). Daugelis jų apsigyveno sąjungininkų įsteigtose DP stovyklose; čia susidūrę su sunkiomis gyvenimo sąlygomis, lietuvių pabėgėliai ieškojo paguodos savo tradicijose, tikėjime. Ilgainiui jų religinis gyvenimas suklestėjo organizuotos suaugusių ir jaunimo katalikiškos akcijos veikimo būdu, padidėjo Šventų Mišių lankomumas, Bažnyčia tapo kultūrinės ir organizacinės veiklos centru. Straipsnyje apžvelgiama šios veiklos struktūra, turinys ir kryptys. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: DP stovyklos; Išeivija; Išvietintieji asmenys; Katalikų akcija; Krikščioniška veikla; Religinis gyvenimas; Religinės organizacijos; Sielovada; Catholic action; Christian activity; Displaced persons; Emigre; Pastoral work; Religious life; Religious organizations; The camps of displaced persons.

ENAfter World War II about 7 million foreigners ended up in Germany; they had escaped from the Soviet terror or had been forced to work for and/or incarcerated by the Nazis. About 6 million of them returned to their homeland; but another million stayed behind in Germany, Austria, or Italy because they were either unable or unwilling to return. All these people who for one or another reason had left their countries in eastern Europe and ended up in western Europe were collectively called DPs (for displaced persons). Many of those who took up residence in the so-called DP camps set up by the victorious Western Allies faced difficult conditions; most of the Lithuanian refugees sought solace in their traditional, predominantly Catholic faith. Eventually their religious life blossomed in the form of organized Catholic action by adults and youths; attendance rates at Holy Mass soared; and cultural and organizational activities of a Catholic bent became commonplace. This article reviews the structure, content, and direction of these activities. [From the publication]