Pasaulio Lietuvių bendruomenės steigimas 1945-1950 metais

LTPasikeitusi po Antrojo pasaulinio karo politinė situacija, naujųjų Lietuvos pabėgėlių antplūdis į sąjungininkų kontroliuojamas perkeltųjų asmenų stovyklas, emigracijos problemos, Lietuvos pabėgėlių organizacijų patirtis skatino lietuvių diasporą vienytis ir jungtis į naują organizaciją - Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB). Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) ėmėsi iniciatyvos formuoti pasaulio lietuvius globojančią instituciją, vienijančią visas emigracijos bangas nuo „grynorių“ (XX a. pradžios emigrantų) iki „dipukų“ (Antrojo pasaulinio karo emigrantų). PLB stengėsi atstovauti visus Lietuvos diasporos narius individualiai, o ne jų organizacijas ar ideologines grupes. Pagrindinis straipsnio tikslas yra rekonstruoti mažai žinomą VLIK'o inicijuotos Pasaulio lietuvių bendruomenės organizavimo etapą 1945-1950 metais, tuo pačiu pristatant organizacijos kūrimo motyvus ir principus, diskusijas dėl PLB statuto nuostatų. Tiriamuoju laikotarpiu lietuvių išeivijos veikloje ypatingą reikšmę vaidino Amerikos lietuvių organizacijas atstovaujanti Amerikos lietuvių taryba (ALT), jos santykiai su PLB ne visada buvo sklandūs. Be to, PLB formavimas atskleidė skirtingą ankstesnių ir vėlesnių kartų emigrantų požiūrį į išeivijos organizacijų veiklą diasporoje. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Emigracija; Lietuvių išeivija; Lietuvių tapatumas; Mykolas Krupavičius; Organizacijos; Pasaulio Lietuvių bendruomenė; Stasys Saldukas; Šaltasis karas; Emigration; Lithuanian emigrants; Lithuanian identity; Mykolas Krupavičius; Organization; Stasys Saldukas; The Cold War; The Lithuanian World Community; The World Lithuanian community.

ENThe changed political situation after World War II, the influx of new Lithuanian refugees into the Displaced Persons camps set up by the Allies, problems with emigration, and the experience with Lithuanian refugee organizations stimulated efforts at uniting all diaspora Lithuanians anew under the aegis of the World Lithuanian Community (WLC; PLB in Lithuanian). The Supreme Committee for the Liberation of Lithuania (SCLL; VLIK in Lithuanian) took the initiative of forming this umbrella organization for Lithuanians throughout the world, embracing all waves of emigration, including the so-called greenhorns of pre-World-War-I vintage and the so-called DP's (displaced persons) from World War II. WLC endeavored to represent all members of the Lithuanian diaspora individually rather than their organizations or ideological groupings. The main purpose of this article is to reconstruct the little-known period of WLC's genesis (1945-1950) and to shed light on the motives and principles that guided the creation of WLC and the adoption of its charter and by-laws. During this period Lithuanian community life in the United States was dominated by the Lithuanian-American Council (LAC; ALT in Lithuanian); and its relations with WLC were not always smooth. In addition, WLC's emergence brought out differences in the way earlier and later immigrants viewed issues of Lithuanian organizational life in the diaspora. [text from author]