Пространственные и временные характеристики вильнюсского топоса

LTStraipsnyje tiriamos Vilniaus erdvės ir laiko charakteristikos XIX–XX amžių rusiškuose tekstuose. Vilniaus topui būdinga aiški vertikalės orientacija. Sakraliniai pastatai yra Vilniaus peizažo dominantė. Aukščiausias vertikaliosios ašies taškas yra atviras dangus. Architektūros vertikalę atitinka Vilniaus gamtos smelkstis į viršų. Tuo pat metu tai horizontaliai uždaros erdvės miestas. Laiko tope svarbus cikliškumo faktorius: ritminga metų, metų laikų, dienų, paros laiko kaita. Ypatingai dažnas ankstyvo ryto, prabudimo motyvas, kuris yra glaudžiai susijęs su miesto įkūrimo mitu. Vilniaus topas atitinka mitologinę tradiciją: yra aprašomas opozicijomis –viršus – apačia, uždara – atvira, vidinis – išorinis, horizontalus – vertikalus. Erdviniai įvaizdžiai yra glaudžiai susiję su laiko įvaizdžiais – su praeitimi ir ateitimi, dabarties momentu ir amžinybe. Uždara miesto erdvė yra sava, o jai priešstatoma išorė yra svetima, priešiška, chaotiška. Viršui suteikiamos tradicinės erdvumo, laisvės, sacrum, amžinybės, aukščiausių religinių vertybių konotacijos. Vilniaus topas aktualizuoja esminius, archajiškiems ir kosmologiniams tekstams būdingus kalno ir kopimo įvaizdžius. Pilies kalnas su Gedimino bokštu lygintinas su mitologiniu šventojo kalno įvaizdžiu, o funkciniu ir semantiniu požiūriu jis yra tapatus pasaulio medžio, altoriaus ar bet kurio kito centro įvaizdžiams. Su tuo pačiu kompleksu susijęs archetipinis šventosios erdvės modelis, realizuotas šventovėse – baigtinio žmogaus ir amžinojo gyvenimo susijungimo taškuose.

ENThe paper explores the characteristics of Vilnius space and time in the Russian texts of the 19th–20th c. Vilnius top is characterised by a clearly vertical orientation. Sacral buildings are the dominant of Vilnius landscape. The highest point of the vertical axis is open sky. The architectural vertical is in line with the upward direction of Vilnius nature. However, it is also the city of horizontally closed space. The cyclical factor is important for the time top: rhythmical change of years, seasons, days and the time of the day. The motif of an early morning and awakening is particularly common; it is related to the legend of the establishment of the city. Vilnius top corresponds to the mythological tradition: it is described in oppositions: top – bottom, closed – open, internal – external, horizontal – vertical. Spatial images are closely related to time images – the past and the future, the present moment and eternity. The closed space of the city is familiar, whereas the contrasted external space is alien, hostile and chaotic. Top has the traditional connotations of spaciousness, freedom, sacrum, eternity, and the highest religious values. Vilnius top makes relevant the essential images of a mountain and climbing typical of archaic and cosmological texts. The Castle Hill with Gediminas Tower is compared to the mythological image of the Holy Mountain, whereas from the functional and semantic aspects it is identified with the images of the world tree, the altar or any other centre. The same complex is associated with the archetypal model of the holy space realised in shrines – the points of intersection of the finite human life and the eternal life.