Балтийское наследие в восточной Беларуси : новые исторические и лингвистические данные об Обольцах

LTStraipsnyje pristatoma ir analizuojama kompleksinių baltiškojo paveldo tyrimų Obolcų regione 2006 m. medžiaga. Pagrindinė užduotis – pagrįsti E. Ochmańskio hipotezę ir patekti naujų duomenų apie Obolcų regioną. Lauko tyrimai kartu su archyvuose esančiais istoriniais ir lingvistiniais duomenimis leidžia atskleisti kelis naujus baltų-slavų santykių aspektus vakarų Baltarusijos teritorijoje. Archeologiniai kasinėjimai atvėrė kultūriniame sluoksnyje glūdinčius keramikos klodus, datuojamus XV-XVII a., kurie suteikė impulsą tolesnei lingvistinei, chronologinei ir geografinei regiono antroponimikos analizei. Obolcų regione randamos baltiškos kilmės pavardės priklauso skirtingiems chronologiniams sluoksniams. Pats archajiškiausias sluoksnis, kurį pirmą kartą paminėjo E. Ochmańskis, yra pastovus ir sudaro antroponimijos pagrindą. Rasti antroponimai regione vyravo 4-5 šimtmečius ir ilgainiui perėjo į šiuolaikinį Baltarusijos vardyną ir toponimiką. Dalis vardų žymi stambių klanų išsiskyrimą ir jų atstovų migraciją XVIII-XIX a. iš rytinės Baltarusijos dalies. Vėlesnis lietuviškų vardų sluoksnis susijęs su lietuvių kolonizacija XX a. vakarinėje Vitebsko regiono dalyje. Didelė baltiškų (lietuviškų) vardų koncentracija Obolcų, Smolianų, Šupėnų regione, įsigalėjusi XVI-XVIII a., tapo arealo šerdimi, kuri vėlesniais šimtmečiais plėtėsi vakarų ir pietvakarių kryptimis. Tai atspindi nuolatinės baltiškos kilmės vardų sklaidos procesą šiame regione.Reikšminiai žodžiai: A. Niepokupny; Antroponimai; Archeologijos paminklai; Archeologiniai paminklai; Areologija; Etnolingvistika; Etnolingvistiniai kontaktai; Istorinės antroponimijos dinamika; Onomastika; A. Niepokupny; Antroponym, onomastics; Archaeology monuments; Archeological monuments; Areology; Dynamic of the historical anthroponyms; Ethnolinguistic contacts; Ethnolinguistics; Onomastics; Baltarusija (Belarus).

ENThe article presents and investigates the data of the complex investigations in 2006 in Oboltzy region. The main aim of the article is to prove the E. Ochmanski’s hypothesis as well as to find new data about the above region. Combination of field investigations together with the historic and linguistic archive files permitted us to find some new aspects of the Baltic-Slavonic relations on the territory of Western Belarus. Archaeological research revealed the cultural layer of ceramics of the 15th–17th c., which encouraged further linguistic, chronological and geographical analysis of the anthroponomy of the region. Surnames of the Baltic origin discovered in Oboltzy region belong to different chronological layers. The most archaic layer, which was first mentioned by E. Ochmanski, is constant and makes the basis of anthroponymy. The discovered anthroponyms prevailed in the region for 4–5 centuries and with time were included into the modern Belarusian anthroponymy and toponymy. Some of the names denote the separation of major clans and migration of their representatives in the 18th–19th c. from the eastern part of Belarus. The later layer of Lithuanian names is related to the colonisation of Lithuanians in the 20th c. in the western part of the Vitebsk Region. A great concentration of Baltic (Lithuanian) names in Oboltzy region, which became prominent in the 16th–18th c., became the core of the area, which later developed in western and south-western directions. This reflects the constant spread of names of the Baltic origin in this region.

• Etnologija / Ethnology
• Kalbotyra / Linguistics
• Istorija / History