Neue religiöse Bewegungen im gegenwärtigen Litauen
LTStraipsnis skirtas naujiems religiniams judėjimams Lietuvoje aptarti. Autorė išskiria tris religinės situacijos po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje fazes. Aptariamos tradicinės Lietuvos religijos, jų paplitimas, situacija po Nepriklausomybės atkūrimo. Daug dėmesio skiriama ateizacijos procesams sovietinėje Lietuvoje. Su tuo siejamas naujų religinių judėjimų bumas, atgavus Nepriklausomybę. Atskleidžiami psichologiniai momentai, verčiantys žmones gręžtis į naujus religinius judėjimus: socialinis ir asmeninis nesaugumas ir iš to kylantys bejėgiškumo jausmai, neįsitvirtinimas visuomenėje, amžiaus tarpsnių ypatumai. Aprašomi naujųjų religinių judėjimų būdingi bruožai: jaunas jiems priklausančių žmonių amžius, dauguma yra konvertitai, paprastai charizmatiškas lyderis, radikalus tikratikių ir svetimųjų atskyrimas. Pažymima, kad neigiama visuomenės reakcija dar labiau radikalizuoja naujųjų judėjimų atstovus. Aprašomi naujieji religiniai judėjimai ir jų įsivyravimo priežastys Vakarų Europoje, Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo išryškėjusi mormonų, susivienijimo bažnyčios, Osho meditacijos centrų, įvairių budistinių bendruomenių veikla, pabrėžiant, kad tik krišnaitų judėjimas Lietuvoje egzistavęs jau 1980 metais. Astkleidžiamos skirtingos naujųjų religinių judėjimų klasifikacijos: pagal sociologinius, fenomenologinius, teologinius kriterijus. Daroma išvada, kad postsovietinis nesaugumas paskatino naujų religinių judėjimų atsiradimą, tačiau ilgainiui šis bumas ėmė slūgti, ir dabar naujiesiems judėjimams priklauso tik labai maža Lietuvos gyventojų dalis.
ENThe purpose of the article is to discuss the new religious movements in Lithuania. The author distinguishes three phases of the religious situation in Lithuania after the Restoration of Independence. The traditional religions of Lithuania and their prevalence and the situation after the Restoration of Independence are discussed. Emphasis was placed on the process of atheisation in the Soviet Lithuania and the rise of the new religious movements that were connected to it after the independence was restored. Psychological momentums that push people to turn to new religious movements are revealed: social and personal insecurity and the feeling of helplessness that emerges from it; not being able to settle down in society; the peculiarities of the stages of age. The most common features of the new religious movements are described: the young age of the members and the fact that most of the members are converts; usually a charismatic leader; a radical separation between believers and strangers. It is noted that the negative reaction of society radicalises the representative of the new movements to a higher level. The new religious movements and the causes of their prevalence in the Western Europe and Lithuania are described: the emergence of the Mormons; church unification; Osho meditation centres; various activities of the Buddhist community underlying that only the Krishna movement existed in Lithuania since 1980’s. The different classifications of the new religious movements are revealed according to the sociological, phenomenological and theological criteria. A conclusion is drawn that the post-soviet insecurity stimulated the emergence of the new religious movements. However, in time, the boom of these movements began to fade and now only a small number of the Lithuanian population is part of the movements.
