Translation (im)possible: culture-specific items in the English version of Lithuanian mythological tales

LTKiekviena kalba, kultūra turi tik jai, jos aplinkai būdingų žinių, neegzistuojančių arba savaip interpretuojamų kitoje kultūrinėje bendruomenėje. Vertėjams dažnai kyla klausimų, kaip tas kultūrines žinias perteikti ir kokias vertimo strategijas taikyti, kad nebūtų prarasta ar iškreipta originalaus teksto prasmė. Pats vertimas turėtų būti suvokiamas kaip tiltas, jungiantis skirtingas kultūras, padedantis susipažinti ir skleisti jų pasaulėžiūrą, formuoti įvaizdį. Pasirinktas vertimo būdas – palikti kultūrines žinias ar jas adaptuoti – lemia skaitytojo santykį su pačiu tekstu, t. y. ar skaitant galima jausti, kad tai svetimos kalbos ir kultūros atspindys, ar, atvirkščiai, vertimas atrodo, lyg parašytas skaitytojo gimtąja kalba, visi įmanomi kalbos supratimo ir teksto sklandumo „trukdžiai“ pašalinti. Darbo tikslas – patyrinėti, kokia yra lietuvių vertėjos pozicija – palikti ar adaptuoti kultūrines žinias, o tiksliau, mitologines realijas, verčiant tekstus į anglų kalbą. Teorinė darbo dalis remiasi Lawrence'o Venuti (1995) kultūrinio vertimo idėjomis ir Monos Baker (1992) vertimo strategijų klasifikacija. Praktinėje dalyje nagrinėjami 30 lietuviškų kultūrinių žodžių ir angliški jų vertimai (Birutė Kiškytė, 2002), išrinkti iš 14 lietuviškų mitologinių sakmių (Norbertas Vėlius, 1987).

ENEach culture encodes specific information, which then requires some effort on the part of other cultural communities to interpret it. Translators often face the problem of how to treat the culture specific aspects of the source text and find the most appropriate strategy to convey the culture specific information in the target language. Two opposing poles of cultural translation can be distinguished: (1) domestication, or translating in a fluent and visible style, omitting all possible foreign elements, versus (2) foreignization, or highlighting the otherness in translated texts and making the foreign identity of the text visible. Therefore, it is interesting to explore how Lithuanian culture-specific information is rendered in English translations and whether Lithuanian cultural specificities are retained. The theoretical background of the present paper draws on the cultural translation theory, specifically Lawrence Venuti's (1995) ideas and Mona Baker's (1992) classification of translation strategies of problematic words. The object of the research is 30 Lithuanian culture specific words selected from 14 Lithuanian mythological tales (Norbertas Vėlius: 1987) and their English translations (Birutė Kiškytė: 2002).