Lietuvių oficialiosios sakytinės kalbos leksika latvių kalbos žodžių dažninio vartojimo atžvilgiu

LTStraipsnyje aptariami lietuvių oficialiosios sakytinės kalbos žodyno leksikos statistiniai parametrai, lyginant su latvių kalbos žodžių dažnumais. Žodynas sudarytas trejų metų (1998-1999) LR Seimo viešųjų protokolų pagrindu. Juose pavartota daugiau kaip 1 mln. žodžių ir jų formų. Oficialiosios lietuvių sakytinės kalbos dažninės leksikos santykis su latvių ir lietuvių kalbų dažninių žodynų atitikmenimis beveik vienodas: didelio dažnumo žodžiai turi analogijas kitoje kalboje. Tačiau neretai vidutinio ir net mažo dažnumo sakytinės kalbos žodžiai dabartinėse baltų kalbose vartojami palyginti dažnai. Išsamiau tiriant šį reiškinį skiriamos trys žodžių ir jų formų dažninės grupės: statistiškai patikimų dažnių grupė; vidutinių dažnių grupė; mažų dažnių grupė. Gretinamųjų latvių ir lietuvių kalbų dažninių žodynų leksikos vienetų analizės būdu tikrinama prielaida, jog sakytinės kalbos žodyno žodžiai turėtų būti dažni gretinamųjų kalbų leksinių sistemų elementai. Leksika teikiama nurodytomis dažninėmis grupėmis ir trejopais pavyzdžiais – daiktavardžių, būdvardžių bei veiksmažodžių atsitiktinėmis sekomis, kurias sąlygoja vien statistinių indeksų dydžiai, t.y. tyrimo pamatiniai žodžių atrankos požymiai. Vienas svarbesnių sakytinės kalbos ypatumų yra tas, kad mažais dažniais pažymėtieji žodžiai gretinamųjų kalbų dažniniuose žodynuose gali būti žymimi didelio dažnumo indeksais. Didelio dažnumo leksika pasižymi lingvostatistiniu apibrėžtumu: dažniniai žodžiai gretinimo kalbose yra taip pat dažni. Atvirkščiai, mažo dažnumo žodžiai kitų kalbų leksinėse sistemose ne visada turi atitikmenis.

ENThe article deals with statistical parameters of lexis in the dictionary of the official Lithuanian spoken language as compared to Latvian word frequencies. The dictionary is based on public minutes of the Seimas of the Republic of Lithuania issued from 1998 to 1999. Over one million words and their forms were used there. The ratio of frequency lexis in the official spoken Lithuanian language and equivalents in frequency dictionaries of the Latvian and Lithuanian languages is nearly the same: high-frequency words have analogues in the other language. However, mid-frequency and even low-frequency spoken language words are used fairly often in modern Baltic languages. Based on a more detailed analysis of the phenomenon, three frequency groups of words and their forms are distinguished: a group of statistically reliable frequencies; a group of mid-frequencies; a group of low frequencies. An assumption that words from the dictionary of the spoken language should be frequent elements of the lexical systems of compared languages is checked through the analysis of lexical units in frequency dictionaries of the compared Latvian and Lithuanian languages. The lexis is provided by the above frequency groups and three types of examples: random sequences of nouns, adjectives and verbs conditioned only by the values of statistical indices, i.e. fundamental word selection qualities of the study. An important feature of the spoken language is that low-frequency words may bear high-frequency indices in frequency dictionaries of the compared languages. Lingvo-statistical definiteness is typical of high-frequency lexis: frequency words are also frequent in the compared languages. On the contrary, low-frequency words do not always have equivalents in the lexical systems of other languages.