The Four Winds and the avant-garde apocalypse of war

LTKaras ir jo lemta patirtis – svarbi XX a. pradžios literatūrinio avangardo tema. Lietuvoje ši tema buvo svarbesnė avangardiniuose Keturių vėjų, o ne Trečio fronto grupės kūriniuose. Karo tema ir su ja susijęs avangardinis karo vaizdinys lietuvių literatūros moksle nėra detaliau aptarti, todėl šiame straipsnyje ir bus siekiama tai padaryti. Jau 1909 m. prancūzų dienraštyje Le Figaro paskelbtame futurizmo manifeste, kuris žymėjo oficialią avangardo pradžią, jo autorius Filippo Tomaso Marinetti šlovino „militarizmą, patriotizmą, griaunamąjį anarchistų gestą, gražias idėjas, dėl kurių mirštama, ir panieką moteriai.“ Prasidėjus I pasauliniam karui, italų futuristai pasisakė už dalyvavimą kare, o kai kurie jų stojo savanoriais į paruošiamąjį Lombardijos dviratininkų ir automobilistų batalioną. Vokietijos ekspresionistai entuziastingai laukė karo, turėjusio nuversti savimi patenkintą valdžią ir jos pro paguojamą materializmą, o Rusijos futuristai propagavo revoliucinį smurtą. Avangardas Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europa, prasidėjo vėliau: jau po I pasaulinio karo ir kovų už nepriklausomybę, kuomet europietiškasis avangardas perėjo į antrąjį savo raidos etapą, siejamą su siurrealizmu ir dadaizmu. Todėl karo vaizdinys lietuviškame literatūros avangarde yra kitoks nei Vakarų Europos šalyse: jam nebūdingas prieškario Europos avangardo entuziazmas, o svarbesnės pokariniame avangarde išryškėjusios apokaliptinės karo siaubo ir nusivylimu juo reikšmės. Estetinio perversmo (karo) tema Europos ir Lietuvos avangarde šiame straipsnyje nebus analizuojama kaip jau ne kartą lietuvių mokslinėje literatūroje aptarta.Straipsnyje bendrosios I pasaulinio karo vaizdinio XX a. pradžios Europos avangardinėje literatūroje tendencijos bus pristatomos daugiau kaip to meto kultūrinis-literatūrinis fonas, nebūtinai tiesiogiai veikęs Keturių vėjų grupės kūrybą, bet svarbus bendram supratimui apie avangardo santykį su karu. Šis fonas yra reikšmingas bandant suprasti, kokią vietą lietuviškojo avangardo grupės Keturi vėjai kūryboje užėmė karo ir kovos už nepriklausomybę patirtys ir kokios karo reikšmės ryškinamos estetinėje tos patirties refleksijoje. Raktažodžiai: karas, avangardas, ekspresionizmas, futurizmas, Keturi vėjai.

ENWar and its experience is an important theme in the early twentieth century avant-garde literature. Among Lithuanian writers, this theme was more prevalent in works by the Four Winds group rather than the Third Front. The theme of war and the avant-garde depictions of war have not been widely researched in Lithuanian literary scholarship, which is the principal goal of this paper. The futurist movement officially began in 1909, when the French daily Le Figaro published the Manifesto del Futurismo (Manifesto of Futurism) by Filippo Tommaso Marinetti, who glorified “war—the only true hygiene of the world— militarism, patriotism, the destructive gesture of anarchists, the beautiful Ideas which kill, and the scorn of woman.” Italian futurists urged for Italy’s involvement in the First World War, and some even joined the Lombard Battalion of Volunteer Cyclists and Motorists. German expressionists eagerly awaited the war, which they believed would oust their self-satisfied government and the materialism it advocated. Meanwhile, Russian futurists called for revolutionary violence. The avant-garde in Lithuania began later as compared to Western Europe—after the First World War and the Lithuanian struggle for independence, at a time when the European avant-garde had entered its second stage and began to be associated with surrealism and dadaism. Because of this, Lithuanian avant-garde writers did not treat war in the same way as European artists did: their work does not contain the enthusiasm one commonly finds in the European prewar avant-garde, instead placing emphasis on disillusionment, the destruction and the horrors of war, like the postwar avant-gardists did. This paper is not concerned with the aesthetic revolution in depicting war by European and Lithuanian avant-gardists, as it has been extensively analyzed in Lithuanian scholarship.This paper considers depictions of the First World War by European avant-garde writers in the early twentieth century as a cultural-literary background important for understanding the relationship between war and the avant-garde, but not necessarily as a direct influence on the works produced by the Lithuanian avant-garde writer collective known as the Four Winds. This background helps us understand the significance that those experiences of war and armed struggle for independence had for the Four Winds, as well as the meaning carried in their aesthetic reflections of those experiences. Keywords: war, avant-garde, expressionism, futurism, the Four Winds.

• Avangardizmas XX amžiaus lietuvių poezijoje. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2003. 199 p.
• Literatūros modernėjimo procesai XX a. I pusėje.. Menotyra. 2004, Nr.4 (37), p. 18-25.