Ne-nutylėtos lytiškumo ugdymo plotmės suaugusiųjų naratyvuose
LTDisertacijoje nagrinėjamos suaugusiųjų patirtys kalbantis lytiškumo temomis su jaunais žmonėmis ir tarpusavyje, siekiant suprasti, kaip suaugusieji (tėvai, globėjai, mokytojai) patiria lytiškumo ugdymo pokalbius ir kokius aspektus jie ir jos aktualizuoja savo pasakojimuose. Darbas grindžiamas posthumanistine prieiga, ja remiantis aptartos lyties ir amžiaus kategorijos kaip reikšmingi veiksniai kuriant “tinkamą” seksualinį subjektą. Gvildenama ir vaiko, kaip nepakankamai brandaus aprėpti lytiškąjį žinojimą, teorija. Teorinėje dalyje taip pat aptariamos skirtingos lytiškumo ugdymo sampratos, lytiškumo ugdymo turinys, pristatoma lytiškumo ugdymo situacija Lietuvoje. Empirinėje dalyje pasitelkta dialoginė naratyvinė analizė, išanalizuoti 23 suaugusiųjų (tėvų, globėjų ir mokytojų) pokalbiai. Tyrimo analizėje naratyvai grupuoti į 4-ias plotmes: jaunystės patirčių, temų, proceso ir pokalbio tarp suaugusiųjų būsenų. Jaunystės patirčių plotmėje išryškėjo patirtas stokos ir apleistumo jausmas bei poreikis reflektuoti savo turėto lytiškumo ugdymo patirtį. Kai kurie dalyviai, nors ir laikėsi skirtingų ideologinių pozicijų lytiškumo ugdymo klausimu, kai kuriais aspektais turėjo panašią nuomonę, kas rodo neišnaudotą galimybę dialogui tarp suaugusiųjų. Suaugusiųjų tarpusavio tyla laikytina spraga, trukdančia užtikrinti kokybišką lytiškumo ugdymą jaunimui. Disertacijoje pateiktos rekomendacijos tėvams, ugdytojams, švietimo politikos formuotojams. Reikšminiai žodžiai: posthumanizmas, lytiškumo ugdymas, lytiškumas, naratyvinis tyrimas, dialoginė naratyvinė analizė.
ENThe dissertation examines adults' experiences discussing sexuality-related topics with young people and among themselves. The study focuses on narrative analysis to understand how adults (parents, guardians, teachers) experience sexuality education conversations and which aspects they highlight in their narratives. The work is based on a posthumanist approach, exploring gender and age categories as significant factors in creating the “appropriate” sexual subject. The study presents the concept of the child as not sufficiently mature to comprehend sexual knowledge is also examined. In the theoretical part, different concepts of sexuality education, its content, and the situation of sexuality education in Lithuania are discussed. In the empirical part, dialogic narrative analysis was employed, and 23 adult (parents, guardians, and teachers) conversations were analyzed. The narratives were grouped into four areas: experiences in youth, themes, processes, and conversational states among adults. In the dimension of adult conversations, feelings of loneliness, struggle, and distrust emerged. Some participants, although holding different ideological positions on sexuality education, shared similar views on certain aspects, indicating an untapped opportunity for dialogue between adults. The silence between adults is considered a gap that hinders ensuring quality sexuality education for young people. The dissertation presents recommendations for parents, educators, and educational policymakers. Keywords: posthumanism, sexuality education, sexuality, narrative research, dialogical narrative research.
