Pasaulio paveldo vertybių apsaugos reglamentavimo pokyčiai ir jų poveikis
LT1972 m. UNESCO ir 1992 m. Lietuvos Respublikos priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijayra pirmas toks ir savo koncepcija unikalus tarptautinis dokumentas, pagrįstasidėja, kad universalios gamtos ir kultūros paveldo vertybės yra išskirtinai bei visuotinai reikšmingos ir dėl to privalo būti išsaugotos kaip visos žmonijos pasaulio paveldo dalis. Svarbiausias dokumento tikslas – išsaugotipasaulio paveldo vertybes ateities kartoms. Tyrime siekiama trumpaipristatyti esmines problemas, iškilusias Konvencijos subjektams įgyvendinant savo įsipareigojimus, ir apžvelgti bei įvertinti per pastaruosius dvidešimt metų šioms problemoms išspręsti įvestus svarbiausius Konvencijos įgyvendinimo reglamentavimo pokyčius ir jų poveikį. Darbą sudaro dvi dalys, atitinkančios iškeltus tyrimo uždavinius. Pirmajame skyriuje, pasitelkiant Lietuvos pavyzdį, pristatomi ir įvertinami svarbiausi reglamentavimo pokyčiai, įvesti siekiant išspręsti esmines Konvencijos šalims iškylančias pasaulio paveldo apsaugos problemas. Antrasis tyrimo skyrius skirtas aptarti reglamentavimo pataisymus, įvestus siekiant užtikrinti tinkamą tarptautinės bendruomenės įsipareigojimų įgyvendinimą. Pasaulio paveldo vertybių apsaugos reglamentavimo pokyčių ir jų padarytos įtakos problema, kiek autorei žinoma, iki šiol nėra tyrinėta ir literatūros šia tema nėra. Svarbiausi tyrimui naudoti šaltiniai – teisiniaidokumentai, pirmiausia – Pasauliopaveldokonvencija ir Įgyvendinimo gairių versija.
ENThe Convention Concerning the Protection of the World Cultural and Natural Heritage adopted by UNESCO in 1972 and Lithuania in 1922 is the first such international document based on the idea that universal cultural and natural heritage is exceptionally and universally significant and thus must be preserved as part of the world humankind heritage. The most important aim of the document is to preserve the world heritage for future generations. The research aims to briefly present the main problems subjects of the Convention face when fulfilling their obligations, and review and evaluate the main amendments to the implementation of the Convention introduced over the last twenty years and their impact. The work consists of two parts corresponding to the objectives of the research. The first part, by using the example of Lithuania, presents and evaluates the key changes in regulation introduced in order to solve the key problems the parties to the Convention face in the field of world heritage protection. The second part of the research aims to discuss the revisions of the regulation introduced in order to ensure proper implementation of obligations of the international community. The issue of changes in regulation of world heritage proportion and their impact has not been analysed yet and there is no literature on the theme. The main sources used for the research are legal documents, i.e. the World Heritage Convention and the Implementation Guidelines.
