Teisės į referendumą atkūrimo politinės ir teisinės prielaidos Sąjūdžio programinėse nuostatose bei veikloje

LTKonstitucinės teisės ir politikos mokslų srityse laikomasi nuomonės, kad tiesioginės demokratijos įvairios teisinės raiškos formos yra svarbus socialinio politinio gyvenimo variklis, Tautos valios įgyvendinimo teisinis būdas. Rinkimais ir referendumais steigiamoji valdžia (Tauta) nubrėžia pagrindinius valstybės, konkrečios žmonių politinės (valstybinės) bendruomenės socialinės raidos kelius. Referendumai, kiti tiesioginės demokratijos konstituciniai institutai praėjusio amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiais buvo viena iš konstitucinių priemonių kovojant su autoritariniais politiniais režimais Rytų ir Vidurio Europoje ir juos iš esmės rekonstruojant. Šiame knygos skyriuje nagrinėjamos teisės į referendumą atkūrimo politinės ir teisinės prielaidos Sąjūdžio programinėse nuostatose bei veikloje. Teisės į referendumą atkūrimas Lietuvoje buvo susijęs su fundamentaliais pokyčiais visuomeniniame gyvenime, Tautos politinėje teisėje. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) ne tik skatino sukurti referendumo teisinį reglamentavimą, tačiau ir projektavo, kad tokiu būdu turėtų būti pareikšta Tautos valia dėl apsisprendimo teisės įgyvendinimo, dėl Konstitucijos, pilietybės konstitucinio apibrėžtumo ir kitų visuotinai reikšmingų klausimų. Visa tai išreikšta Sąjūdžio programinėse nuostatose ir veikloje. Referendumo įstatymo priėmimas ir jo vėlesnis įgyvendinimas politiniame procese buvo objektyvus reiškinys, kurį lėmė Tautos, kaip steigiamosios valdžios, demokratiniai lūkesčiai dėl teisingesnės socialinės tvarkos bei nepriklausomos valstybės atkūrimo.

ENIn constitutional law and political sciences, it is considered that various forms of legal expression of direct democracy are an important driving force of the social and political life, as well as a legal way to implement the nation’s will. The constituent power (the Nation) defines the main paths of social development for the state and a specific political (public) community of people by means of elections and referendums. In the eighties and nineties of the last century, referendums and other constitutional institutes of direct democracy were among the constitutional means intended for fighting authoritarian political regimes in Central and Eastern Europe, as well as their major reconstruction. This chapter of the book deals with political and legal preconditions for restoration of the right to the referendum in the programme provisions and activities of Sąjūdis (the Reform Movement). The restoration of the right to the referendum in Lithuania was related to fundamental changes in the social life and political law of the nation. The Reform Movement of Lithuania fostered the development of legal regulation for the referendum and aimed that it should be the way to express the Nation’s will about the implementation of the right to self-determination, the Constitution, the constitutional definition of citizenship and other universally important issues. This is expressed in the programme provisions and activities of the Reform Movement. The adoption of the law on the referendum and its implementation in the political process later was an objective phenomenon which was preconditioned by democratic expectations of the Nation, as a constituent power, with regard to a more just social system and restoration of the independent state.