LTAntrajame „Tautos ir tautinės ištikimybės“ skyriuje aptariami aktualūs tautinės ištikimybės svetur klausimai. Patyręs gyvenimo egzilėje nemažai išbandymų Juozas Girnius liko ištikimas tautiniam pasirinkimui, gimtajai Lietuvai ir pareigos Tėvynei puoselėjimui. Teigdamas, kad tėvynė yra brangi ir laisvai ją palikti ryžtasi tik retas, nes paprastai kraštą palikti verčia vienokia ar kitokia prievarta, jis perkelia mus į tuos laikus, kai gyventi savame krašte buvo didžiausia vertybė. Patriotizmo išsaugojimas gyvenant svetur vertinamas kaip esminis dalykas, nors kai kuriems tai atrodytų tik išviršinė apranga. Puikiai suprasdamas, kad svetimame krašte negalima nenutausti, ir todėl nėra nė pareigos nenutausti, nes kas negalima, tas ir neprivaloma, jis postuluoja tautinės ištikimybės dilemą. Ar iš tiesų negalima svetur nenutausti ir todėl nebėra tautinės ištikimybės pareigos? Moralinė išlikimo galimybė susijusi su tapatumo vertinimu, kai nutautimas prilyginamas tautinei savižudybei ir apibūdinamas kaip nusikaltimas be kaltės jausmo. Tik bendromis pastangomis ir vienijančiais siekiais įmanoma išlikti svetimame krašte. Kova už tautinę gyvybę visada yra bendruomeninė kova. Iššūkiai, pavojai ir išbandymai – faktinė gyvenimo linkmė emigracijoj, visi žinome: svetimuosiuose ištirpimas – parodo sudėtingą emigrantų dalią. Susitelkęs ties tautinio išlikimo problemomis svetur, filosofas atskleidžia esminę tautiškumo prerogatyvą: „Tautinę gyvybę išlaiko ne kilmė, o sąmonė“.Kuriant vienijančias išlikimo formas ir jungiantis į Pasaulio lietuvių bendruomenę keliama svarbiausia idėja – ištikimybė Lietuvai, paremta tautiniu idealizmu, pasiaukojimo dvasia, nepavargstančia ryžtimi. Ir atmetant tai, kas nesuderinama su tautine ištikimybe Lietuvai, būtent – nutautiman vedančią oportunistinę menkystę, egoistinį materializmą, tingų abejingumą, svarbu siekti platesnių, nacionalinį savitumą, vieningumą ir dvasingumą puoselėjančių tikslų. Propaguodamas tautinės ištikimybės programą, Juozas Girnius vadovavosi esminėmis tapatumo nuostatomis: Kokios kieno bebūtų pasaulėžiūrinės bei religinės, politinės bei socialinės pažiūros, lietuvis lietuviui visada lieka brolis. Lietuviškasis broliškumas privalo nutiesti tiltą per visas skirtybes, ir lietuviškoji sąmonė privalo nušviesti, jog jokioje kovoje negalima užmiršti pagrindinio ryšio – lietuviškumo. Idėjų, įžvalgų ir motyvacijų svarba nekelia abejonių ir šiandien, kalbant apie prasmingą egzistenciją ir Lietuvoje, ir svetur.
ENThe second chapter “The Nation and National Loyalty” discusses issues related to the national fidelity of the individual living abroad. Juozas Girnius, who has experienced many ordeals and challenges in exile, remained faithful to national ideals, native Lithuania and stressed a moral obligation to cherish the Homeland. Claiming that the homeland is a treasure and rarely one decides freely to leave it as to leave a country mostly enforce some constraints, he reminds us of the times when living in your country was the most valuable thing. The preservation of patriotism living abroad is valued as the main thing even though it may appear surface clothing. Comprehending that in foreign country it’s impossible not to lose nationality, and therefore there is no obligation to loss of nationality as what is impossible, is not obligatory, he postulates the dilemma of national fidelity. Is it indeed possible not to lose nationality being abroad and to foster the obligation for a national fidelity? Morality as a possibility of survival is related to appreciation of identity, when denationalization is equivalent to national suicide and could be described as a crime without feeling guilty. Only common efforts and aims help an individual to survive in a foreign country. A fight for a national life is always a communal fight. Challenges, dangers and ordeals – real direction of life after emigration, as we all know: melting in the otherness – disclose a complicated fate of emigrants. Focusing on the problems of national survival, the philosopher reveals an essential prerogative of nationality: “Not origins, but consciousness keeps national life alive.”.Creating the common forms of survival and joining the Lithuanian World Community, the most significant idea arises – fidelity to Lithuania is based on national idealism, a self-sacrifice spirit and a tireless resolve. And rejecting what is not reconcilable with national fidelity to Lithuania, precisely – an opportunistic scantiness, egoistic materialism and lazy apathy leading to denationalization, it’s important to foster national distinctiveness, solidarity and spirituality. Propagating the program of national fidelity, Juozas Girnius has formulated essential attitude towards identity: Lithuanian to Lithuanian always remains a brother despite religious, political, social and worldview attitudes. The Lithuanian brotherhood should build a bridge above all distinctions and Lithuanian consciousness must illuminate that in any fight you cannot forget the basic connection – Lithuanianness. The importance of his concepts, insights and motivations doesn’t raise any doubts today when talking about meaningful existence in Lithuania and abroad.