Didelio meistriškumo šaulės individualaus metinio rengimo optimizavimas

LTTyrimo tikslas – optimizuoti individualųjį šaulio rengimo modelį. Tyrimo objektas: šaulio rengimo ir parengtumo modelis. Priklausomas kintamasis – sportinis parengtumas (šaudymo rezultatas), nepriklausomas – modeliuota programa (rengimas su šoviniu, rengimas be šovinio). Taikytas vienos alternatyvos eksperimentas, modeliavimo ir testavimo metodai (techninis šaulio parengtumas vertintas Rika Home Trainer kompiuterine programa). Sąsajos tarp kintamųjų nustatytos SPSS 11.0 statistiniu paketu. Eksperimento metu buvo tiriama didelio meistriškumo šaulė V. M. (gimusi 1978 m., daugkartinė Lietuvos šaudymo čempionė). Jai sudarytas ir 2001-2002 metais taikytas vyraujančio bendrojo rengimo 44 savaičių trukmės rengimo modelis leido svarbiausiose varžybose – Lietuvos šaudymo čempionate – pasiekti geriausių sportinių rezultatų. Rengimo poveikis parengtumui vertintas pagal makrociklus ir mezociklus. Mezociklų metu nustatytas rengimo krūvio didinimo, mažinimo (suteikia informacijos apie adaptaciją) ir atitinkamų rezultatų kaitos ryšys. Taip pat nustatytas rezultatų didėjimo, mažėjimo (leido įvertinti adaptacijos vėlavimą) ir atitinkamo rengimo laikotarpio ryšys.Išsamesnė analizė leido nustatyti didelio meistriškumo šaulės V. M. individualią optimalią rengimo trukmę (21 savaičių). Modelio seka atitinka superkompensacijos fenomeną. Nustatyta didelio meistriškumo šaulės V. M. individualaus optimalaus 21 savaitės trukmės rengimo modelio seka – aštuonių savaičių bendrojo rengimo krūvio didinimas (rpp_p_šūviai 1-8 = –0,417; rpp_p_laikas 1-8 = 0,352), keturių savaičių rengimo krūvio mažinimas, trijų savaičių atgaunamieji krūviai ir vienos savaitės poilsis (rpp_p_šūviai 13-16 = 0,683; rpp_p_laikas 13-16 = 0,771), penkių savaičių rengimo krūvio didinimas (rpp_v_šūviai 17-21 = 0,733; rpp_v_laikas 17-21 = 0,599) leido per paskutines 3 rengimo modelio savaites pasiekti geriausią sportinį meistriškumą ir patvirtino iškeltą hipotezę. Toks modelis leistų rezultatams didėti dešimties savaičių laikotarpiu.

ENAim of the research was to optimize the individual training model of shooters. Research object: the model of training and sport performance of shooters. The dependent variable of this experiment was sport performance (sports result), while the independent variable was a modeled program (training with a shot and without a shot). One alternative experiment, modeling and testing (the shooter’s technical fitness was tested by the computer equipment with Rika Home Trainer program) methods were applied. Interactions between the variables were determined on the SPSS 11.0 statistical package. The dominant training 44 week general model was applied for the shooter V. M. (born in 1978; multifold Lithuanian shooting champion), and in the period of 2001-2002. The best result was achieved at the most important competition – Lithuanian shooting championship. Interrelation between the sport performance (shooting result) and the macro cycle training was computed. Training periodization with changing dynamic training volume / intensity (from small towards big and from big towards small) provided information about adaptation. The interrelation of the shifts from the best and the worst results and from the worst to the best together with the training program let us evaluate the adaptation delay.The detailed analysis allowed to determine the individual optimal training model duration – 21 weeks. The sequence of the model corresponded to the overcompensation phenomenon. The determined individual 21 week training and performance model sequence – increase of an eight week general training volume (rpp_p_shots 1-8 = –0,417; rpp_p_time 1-8 = 0,352), decrease of a four week training volume, 3 weeks of refreshing loads and 1 week of rest (rpp_p_shots 13-16 = 0,683; rpp_p_time 13-16 = 0,771), increase of a 5 week training volume (rpp_v_shots 17-21 = 0,733; rpp_v_time 17-21 = 0,599) – allowed the shooter to reach the best sport performance during the last three training model weeks. Such findings conrmed the raised hypothesis.