"Akademiko" pasaulėžiūra tautinės idėjos šviesoje

LTPrieškario Lietuvos periodikoje dažnai aptinkamos sąvokos – tautos dvasia, tautinis judėjimas, pilietinis veiklumas, nacionalinė vienybė – rodo pasaulėžiūros, priskiriamos jaunai tautinei visuomenei, universalų paplitimą. Cituojami tautinės sampratos teoretikai S. Šalkauskis, Vydūnas, įsiklausoma į B. Sruogos, I. Šeiniaus, P. Štuopio ir kt., įsiklausoma į keltas tautines idejas, atgimimo interpretacijas. Tai skatina gilintis ir tyrinėti tautinės idėjos sampratą, kuri žurnale „Akademikas“ buvo išreikšta įvairiomis sociokulturinėmis formomis. „Akademiko“ programinės nuostatos – ugdyti jaunosios kartos pilietinę nuovoką, kritiškumą ir refleksiją, kelti tautinio sąmoningumo reikalavimus. Koks „Akademiko“ požiuris į tautiškumą, etniškumą? Kaip suprantamos tautinės vertybės, jų ugdymas? XIX a. pab. – XX a. pr. tautinės kultūros klausimais domėjosi J.Lindė-Dobilas, M. Pečkauskaitė, J. Šliūpas, J. Tumas-Vaižgantas. Veliau šią temą gvildeno Vydūnas, J. Dovydaitis, S. Šalkauskis, V. Sezemanas ir kiti įžymus Lietuvos pedagogai, literatai, filosofai. Jie nagrinėjo lietuvių tautinį individualumą, akcentavo jo puoselėjimo būtinybę, aiškinosi, ką galima perimti iš kitų tautų ir nuo ko reikia atsiriboti, aptarė lietuvišką savitumą lėmusias aplinkybes. Šio straipsnio tikslai: 1) išryškinti tautinio pobūdžio leidinyje „Akademikas“ iškeltas, tautinės kilmės nulemtas kultūrinės politikos problemas; 2) apžvelgti svarbiausius veiksnius, kurie istoriškai buvo laikomi būdingi lietuviams; 3) įvertinti tarpkultūrinius ryšius, vienaip ar kitaip veikusius tautinę kulturą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautinė kultūra; Tautiškumas; Prieškario periodika; "Akademikas" (žurnalas).

ENWhile looking at pre-war Lithuanian periodicals, one often comes across such concepts as nation’s spirit, national movement, civic engagement, national unity. The author quotes thinkers writing on national concept – S. Šalkauskis, Vydūnas, B. Sruoga, I. Šeinius, P. Štuopis and others, a number of proposed national ideas and interpretation of renaissance are discussed. All of that encourages one to delve deeper and conduct a more extensive research of concepts of national idea, which was expressed in the journal “Akademikas” [The academic] in different socio-cultural forms. Program provisions of “Akademikas” – to cultivate civic attitudes, critical and reflection skills of the younger generation, raise higher the demands of national self-awareness. What was the “Akademikas” attitude towards national movement, ethnicity? How did it perceive national values, their cultivation? In the end of the 19th century – beginning of the 20th century, questions of national culture were researched by J.Lindė-Dobilas, M. Pečkauskaitė, J. Šliūpas, J. Tumas-Vaižgantas. Later, this theme was explored by Vydūnas, J. Dovydaitis, S. Šalkauskis, V. Sezemanas and others. They examined national individuality of Lithuanians, emphasized the need to cultivate it, and considered what elements could be borrowed from other nations and what should be left out, discussed conditions underlying unique Lithuanian features. The goal of this article: 1) to articulate cultural policy problems put forward in a national publication “Akademikas”; 2) present an overview of the most important factors, specific to Lithuania; 3) evaluate inter-cultural relations, which influenced national culture.