Prūsų kalbos gyvūnų pavadinimai : struktūra ir daryba

LTStraipsnyje struktūros bei darybos aspektais aptariami prūsų kalbos paminkluose užrašyti 161 gyvūnų pavadinimai. Analizuojamieji indigenūs žodžiai priklauso skirtingiems chronologiniams sluoksniams. Jie gali būti įvairios struktūros: šakniniai, priesaginiai, priešdėliniai, reduplikaciniai. Daugiausia žodžių (apie 45 proc.) turi priesagas – 14 proc. yra pirminių priesagų vediniai (prūsų *kir-m-is 'kirmėlė', spurg-l-is 'žvirblis') 30 proc. yra antrinių priesagų vediniai (prūsų slid-enikis 'šuo pėdsekys', sirs-il-is 'širšė'). Didelę dalį (36 proc.) sudaro šakniniai pavadinimai – 6,8 proc. žodžių yra pirminiai (prūsų bitte 'bitė', *ašvā 'kumelė', wosee 'ožka'), apie 29 proc. žodžių yra galūnių vediniai (prūsų sasnis 'zuikis', poalis 'karvelis', glumbe 'elnė'). Panašus skaičius (po 5 proc.) yra reduplikacinių ir sudurtinių žodžių. Samplaikomis galima laikyti tris leksemas, priešdėlius turi tik du pavadinimai. Darybos aspektu beveik visi prūsų kalbos gyvūnų pavadinimai yra dariniai. Pusė iš jų dalį sudaro priesagų vediniai. Tiek veldinių, tiek naujadarų daryboje dažniausiai vartojamos pirminės priesagos yra *-l-, *-n-, *-r-, *-t-, *-s- ir kt. Iš antrinių priesagų populiariausios yra su šiais priesaginiais formantais: -k- (*-ik-, *-uk-, *-enik- ir kt), -l- (*-al-, *-el-, *-il- ir kt.), -n- (*-n-), -t- (*-ist-, *-ut- ir kt). Trečdalis pavadinimų laikytini galūnių vediniais. Šiai žodžių semantinei grupei visiškai nebūdinga priešdėlinė daryba. Taip pat nustatyta, kad gyvūnų prūsiškų pavadinimų darybos pamatas dažniau yra vardažodis (apie 60 proc.) negu veiksmažodis (apie 40 proc.).Reikšminiai žodžiai: Dariniai; Daryba; Gyvūnų pavadinimai; Leksika; Pavadinimų kilmė; Pavadinimų struktūra; Prūsų kalba; Žodžių daryba; Animal name; Animal names; Derivation; Derivatives; Lexis; Old Prussian; Origin of names; Prussian language; Structure of names; Word formation.

ENThe paper uses the aspects of structure and formation to discuss 161 names of animals recorded in Prussian language monuments. The analysed indigenous words belong to different chronological layers. They may have a different structure: radical, suffixal, prefixal, and reduplicative. The majority of words (about 45%) have suffixes – 14% are the derivatives of primary suffixes (Prussian *kir-m-is [worm], spurg-l-is [sparrow]) and 30% are the derivatives of secondary suffixes (Prussian slid-enikis [bloodhound], sirs-il-is [hornet]). A large share (36%) are radical names – 6.8% of words are primary (Prussian bitte [bee], *ašvā [mare], wosee [goat]), about 29% of words are ending derivatives (Prussian sasnis [hare], poalis [pigeon], glumbe [hind]). A similar number of words (5% each) are reduplicative and compound. Three lexemes can be considered as combinations; only two names have prefixes. From the aspect of formation, almost all Prussian animal names are derivatives. Half of them are suffixal derivatives. The primary suffixes most commonly used in the formation of both inheritances and neologisms are *-l-, *-n-, *-r-, *-t-, *-s-, etc. Among secondary suffixes, the most popular ones contain the following suffixal formants: -k- (*-ik-, *-uk-, *-enik-, etc.), -l- (*-al-, *-el-, *-il-, etc.), -n- (*-n-), -t- (*-ist-, *-ut-, etc.). One-third of names are ending derivatives. This semantic group is not characteristic of prefixal formation. The basis of the formation of Prussian animal names is more often a nominal (about 60%) than a verb (about 40%).