Zietelos lietuvių šnektos fonologinė sistema

LTStraipsnyje aprašoma Zietelos lietuvių šnektos fonologinė sistema. Zietelos šnekta, esanti 110 km į pietus už Lietuvos sienos, lyginama su Ciskodo šnekta, panašiu atstumu nutolusia nuo Lietuvos į šiaurę. Zietelos lietuvių šnekta buvo pietų aukštaičių tarmės paribyje su vilniškių tarme. Su pietų ir rytų aukštaičiais Zietelos šnektą sieja priebalsių kietinimas, tj, dj nevertimas č, dz žodžio galūnėje, ie, uo vienbalsinimas, iš dalies ir ė, o dvibalsinimas, žodžio pradžios balsio e tarimas a, nesuvienbalsėjęs priešdėlis ir prielinksnis in. Šnektoje žodžio kamiene kirčiuoti trumpieji balsiai i, u, e, a ilgėja nenuosekliai. Zietelos šnektoje, matyt, dar buvo nesibaigęs ir dvibalsio ei virtimas ie. Būsimajame laike a kamieno veiksmažodžių priesagos -yti ilgasis balsis išlaikomas. Balsis u priešdėlyje ir prielinksnyje už dažnai virsta i. Kai kurių žodžių gale pridedami priebalsiai k, g, t. Nuo artimiausios pietų aukštaičių šnektos – Pelesos apylinkės – Zietelą skiria net 60 kilometrų, todėl pastarojoje yra nemaža ir senų, ir naujų skirtumų. Nuo XVI a. kai kurios Zietelos šnektos ypatybės konservavosi ar kito savarankiškai. Jas pildė šnektų, tarmių ir kalbų kontaktai lietuvių kalbos ploto pakraštyje, sūduvių substratas. Be abejo buvo ir iš toliau atsikėlusių kitų šnektų ar tarmių atstovų. Zietelos šnekta galėjo išlaikyti dalį tų fonetikos ypatybių, kurios buvo bendros pietų ir vakarų aukštaičiams iki jų atsiskyrimo ir kurios išnyko arba pakito pietų aukštaičių tarmėje, todėl tikslingiausia šnektą priskirti centrinę vietą tarp šių trijų tarmių užimančiai pietų aukštaičių tarmei.Reikšminiai žodžiai: Balsiai; Balsis; Balsių kiekybė; Dialektologija; Dvibalsinimas; Fonema; Fonetika; Fonologinė sistema; Lituanistika; Priebalsiai; Priebalsis; Priebalsių minkštinimas; Sociolingvistika; Tarmės; Zietelos šnekta; Consonant; Consonant palatalization; Consonants; Dialectology; Dialects; Diphthongization; Lithuanian philology; Phoneme; Phonetics; Phonological system; Quantity of vowels; Sociolinguistics; Subdialect of Zietela; The dialect of Zietela; Vowel; Vowels.

ENLithuanian local dialects of Ciskodas and Zietela were the most distant islands of the Lithuanian language, approximately 110 km from the border of the Republic of Lithuania. People speak the dialect of Ciskodas in Latgala, and the dialect of Zietela in present Belarus. There are more than 400 km from the north to the southeast between them (there are approximately 350 km from the west to the east between the most distant Tilže and Gervėčiai islands of ethnic area of the Lithuanian language). The local dialect of Ciskodas belongs to the dialect of Vilniškiai and is most probably the dialect of the new Lithuanian settlers of the 16th century. The local dialect of Zietela belongs to the dialect of Southwest Aukštaičiai. It can be the Lithuanian dialect of both the old residents and the new settlers: it is one of the most archaic Lithuanian dialects and has the peculiarities of South and East Aukštaičiai and Slavonic languages. The phonological systems of the dialects differ. However, they also have some similarities. A similar development of the dialects and the Slavonic languages had influence on them. The long unstressed vowels of both dialects become shorter to half-long and short vowels, and the stressed è and о often become diphthongs ie and uo. In both dialects people use the Dzūkai dialect very rarely and the consonants are made hard inconsequently. In the dialect of Ciskodas there are more consonants that became hard. [text from author]