Lietuvos įmonių vadovų intelekto kompetencijų raiška
LTStraipsnyje pristatomas Lietuvos vadovų intelekto kompetencijos raiškos tyrimas, atliktas 2008 m. apklausiant 201 vadovą. Buvo tirtos dvi verslo šakos: prekyba bei apdirbamoji gamyba. Jos buvo pasirinktos sąmoningai dėl vadybos ypatumų skirtumų. Empirinis tyrimas remiasi intelekto kompetencijų klasifikacija į tris empirinius klasterius: emocinį, socialinį ir kognityvinį intelektą. Mokslinė problema formuluojama kaip klausimas, kokios kompetencijos būdingos Lietuvos vadovams. Efektyvaus vadovavimo problematika aktuali ir vadybos specialistams, ir vadovų tobulinimosi programų kūrėjams, todėl atsakius į probleminį klausimą bei identifikavus poreikius atsiras inspiracijų plėtoti kompetencijas bei sukurti efektyvaus vadovavimo standartus. Išanalizavus intelekto kompetencijų raišką paaiškėjo, kad Lietuvos vadovai pasižymi stipriausia emocinio ir socialinio intelekto raiška. Tyrimo rezultatai rodo, kad prekybos ir gamybos sektoriuose egzistuoja reikšmingi skirtumai tarp kognityvinio intelekto kompetencijos raiškos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Efektyvumas; Emocinis intelektas; Intelekto kompetencijos; Kognityvinis intelektas; Socialinis intelektas; Vadovavimas; Vadovavimo kompetencijos; Cognitive intelligence; Emotional intelligence; Intelligence cmpetencies; Intelligence competencies; Management; Management, performance; Managerial competencies; Performance; Social intelligence.
ENThis paper presents the research results in evaluation of managers’ intelligence competencies in Lithuania. The total sample of 201 consists of subsamples in two industries: retail (103 respondents) and manufacturing (98 respondents). The logic of such sample structure was determined by significant differences in the management practices of the two industries. The objective of the paper was to identify what competencies are predictors of leadership performance. A theory of performance is the basis for the concept of competency. Maximum performance is believed to occur when the person’s capability or talent is consistent with the needs of the job demands and the organizational environment. The theoretical model of the empirical research rests on the classification of intelligence competencies into three clusters: emotional, social and cognitive intelligence competencies. The theoretical model was supported by empirical evidence from the perspectives of the two industries. The Wilcoxon rank-sum test found that levels of both emotional and social intelligence competencies among Lithuanian executives were higher than cognitive intelligence competencies. It was discovered that executives in the manufacturing industry possess higher level of systems thinking competency, while executives in the retail industry have greater levels of emotional and social intelligence competency. [From the publication]
- Finansinių ataskaitų auditoriaus profesinės kvalifikacijos kėlimas: sąlygos ir požiūris / Rūta Marchetti, Daiva Raziūnienė. VU EVAF studentų mokslinės draugijos konferencijos straipsnių rinkinys. 2018, 2017, p. 106-116.
- Informacijos ir komunikacijos specialistų strateginės lyderystės kompetencijų formavimo kryptys: empirinio tyrimo kokybinė interpretacija / Saulė Jokūbauskienė. Informacijos mokslai. 2014, t. 67 p. 43-67.
- Komunikacinę elgseną lemiančių socialinės ir emocinės lyderystės kompetencijų raiška Lietuvos organizacijose lyčių aspektu / Violeta Šilingienė, Dalia Stukaitė. Informacijos mokslai. 2019, t. 85, p. 51-68.
- Leadership and Managerial Competences in a Contemporary Organization from the Standpoint of Business Executives / Agota Giedrė Raišienė. Economics and Sociology. 2014, 7, 3, p. 179-193.
- Transformation of female leadership in terms of changes in leadership competency / Violeta Silingiene, Dalia Stukaite. Ekonomika ir vadyba. 2014, Vol. 19, no. 1, p. 109-119.
- Vadybinė kompetencija : teorija ir praktika / Nijolė Petkevičiūtė, Eglė Kaminskytė. Pinigų studijos. 2003, Nr. 1, p. 65-80.
