Sanitarija ir higiena Kernavėje XIII-XIV a.

LTSanitarinė ir higieninė būklė visuose kraštuose ir epochose turi labai svarią įtaką epidemiologinei situacijai bei gyventojų sveikatos būklei. Ne išimtis yra ir viduramžių epocha. Peržvelgus ilgamečių archeologinių tyrinėjimų XIII-XIV a. Kernavės miesto sodybose duomenis susidaro vienareikšmis įspūdis, jog gyventojų sveikatai tiesioginę įtaką turėjusi sanitarinė būklė buvo gana prasta. Kernavės gatvėse, sodybų pastatuose, o neretai ir namuose buvo gana storas statybinių ir buitinių atliekų sluoksnis. Nė viena tirta sodyba nepasižymėjo didesne švara. Šalia gyvenamųjų namų dažnai buvo įrengiamos ūkinės duobės - šiukšlynai. Tvartai stovėjo vos už kelių metrų nuo gyvenamųjų namų, gardeliai gyvuliams kartais buvo įrengiami netgi gyvenamosiose patalpose. Lauko tualetų aptariamuoju laikotarpiu dar nebuvo arba jie buvo labai reti. Žmonės tuštindavosi už tvorų, pastatų, kartais tam išsikasdavo specialias duobes. Išviečių nebuvimas (geriausiu atveju - trūkumas) ir prastas maistas skatino ligų plitimą. Kernavės-Kriveikiškių kapinyno tyrimų duomenimis, anemijos pėdsakų rasta 13,5 % vyrų ir 24,1 % moterų palaikuose. Net 38,5 % palaidotų vaikų sirgo anemija. Pagrindinė higienos palaikymo priemonė buvo maudynės pirtyse. Pirtį turėjo ne kiekviena sodyba. Veikiausiai pirtys buvo naudojamos kolektyviai. Šulinius turėjo tik dalis sodybų. Kiti gyventojai maistui naudojo šaltinių bei kitų atvirų telkinių vandenį. XIII-XIV a. lietuviai naudojo šias asmens higienos priemones: šukas, skustuvus, žirkles ir (retai) veidrodžius, pincetus, ausų krapštukus.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai duomenys; Higiena; Kernavė; Kernavės viduramžių miestas; Pirtis; Sanitarija; Senosios asmens higienos priemonės; Tualetas; Viduramžiai; 13 amžius; 14 amžius; Šulinys; 13-14 cent.; Archaeological data; Artefacts of personal hygiene; Bath-house; Hygiene; Kernavė medieval town; Kernavė town; Middle Ages; Sanitation; Toilet; Well.

ENBased on the data accumulated during the archaeological research of the early Eastern Lithuanian cities Kernavė and Vilnius, the condition of sanitation and hygiene in the aforementioned locations in the 13th – 14th centuries is discussed. The archaeological research revealed that the homesteads of that period were rather messy; garbage pits and heaps were straight in the yards of homesteads. Residential buildings, cattle-sheds and stalls for the cattle were located at a distance of several metres from each other only. Some of the residents used to keep the offspring of the cattle in the stalls located in residential premises during the cold season. The research of the medieval Kernavė revealed the traces of only one probable location of a toilet. People used to evacuate near the fence or behind buildings. The major means of personal hygiene was bathing in a bath-house. The remains of one bath-house were located in Kernavė. Most frequent artefacts of personal hygiene are combs, razors, scissors; ear picks and pincettes are occasionally found as well. [From the publication]