Regional development disparities and regional policy in Lithuania after accession to the European union

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Regional development disparities and regional policy in Lithuania after accession to the European union
In the Book:
Regional disparities in Central Europe / edited by Peter Gajdoš. Bratislava: SK pre UNESCO, NK-MOST, 2008. P. 87-97
Keywords:
LT
Europos Sąjunga; Regionai; Regioninis vystymas; Regioninė politika; Regionų plėtra.
EN
European Union; Regional Development; Regional Policy; Regions.
Summary / Abstract:

LTSovietiniu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo didelių regioninių skirtumų, atsispindinčių ekonominio išsivystymo ir pragyvenimo standartų srityse. Tačiau nuo 1990 m. socialiniai ir ekonominiai pereinamieji procesai nebuvo vienodi visoje šalyje. Pradiniame etape pramoninis potencialas, paveldėtas iš Sovietų laikotarpio, buvo vienas iš esminių veiksnių, lemiančių regiono ekonominę transformaciją. Restruktūrizacija vyko sunkiai tuose miestuose, kur ekonominis gyvenimas priklausė nuo vieno ar kelių pramonės įmonių. Lengviau ji vyko miestuose, kuriuose buvo išvystyta lengvoji pramonė ir maisto gamyba. Sovietiniu laikotarpiu Lietuva taip pat išlaikė stiprias ūkininkavimo tradicijas. Statistinė analizė atskleidžia, kad vystymosi netolygumai pasireiškė pirmą dekadą po nepriklausomybės. Nors sostinės vaidmuo nėra toks svarbus, kaip kitose dviejose Baltijos šalyse, Vilniui tenka ketvirtadalis gyventojų ir trečdalis bendrojo vidaus produkto. Kaimo apskritys, kurių miestai (Tauragė, Marijampolė, Alytus, Utena) buvo išsivystę Sovietiniu laikotarpiu, dėl prastai diversifikuotos pramonės patyrė ekonominį ir socialinį nuosmukį. Atgavus nepriklausomybę sunkiai vystėsi supratimas apie regioninės politikos poreikį. Europos Sąjungos reikalavimų įkvėpta regioninė politika netapo integruota centrinės valdymo politikos dalimi, ji apsiribojo Europos struktūrinių fondų finansavimo gavimu. Vėlavimas diegti regioninę politiką gali būti paaiškinamas politiniu noru sukoncentruoti išteklius dinamiškiausiuose centruose siekiant pagreitinti visos šalies vystymąsi.

ENDuring the Soviet period Lithuania had no huge regional differences reflected in the areas of economic development and standard of living. However, starting with 1990, social and economic transitional processes differed across the country. At the initial stage, the industrial potential inherited from the Soviet period was one of the key factors determining the economic transformation of a region. Restructuring was difficult in those cities where the economic life depended on a single or a few industrial enterprises. The process was easier in those cities where light industry and food production were developed. During the Soviet period Lithuania also retained strong farming traditions. A statistical analysis reveals that unevenness in the development manifested within the first decade after restoration of independence. Although the role of the capital is not that important as in other two Baltic States, Vilnius has one-fourth of population and generates one-third of the gross domestic product. Rural counties where cities (Tauragė, Marijampolė, Alytus, Utena) were developed in the Soviet period experienced an economic and social decline due to poorly diversified industry. After restoration of independence an understanding of the need of regional policy came with difficulty. Regional policy inspired by the European Union requirements has not become an integral part of the central government policy; it has been limited to the assimilation of financing from the European Structural Funds. Delay in the implementation of regional policy might be explained by a political desire to concentrate resources in the most dynamic centres, in order to accelerate the development of the entire country.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/24803
Updated:
2016-07-15 15:04:38
Metrics:
Views: 32
Export: