Lietuvos kaimiškų teritorijų kaita po nepriklausomybės atkūrimo

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos kaimiškų teritorijų kaita po nepriklausomybės atkūrimo
Alternative Title:
Reconstitution of the Lithuanian rural space since the restoration of its independence
In the Journal:
Annales Geographicae. 2006, t. 39, Nr. 2, p. 5-14
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Lietuvos regionai; Lokaliosios bendruomenės; Postsovietinis kaimas; Postsovietinė kaimo aplinka; Regioniniai diferenciacija; Socialinės permainos; Socioekonominės reformos; Vietinės bendruomenės; Lithuania; Local communities; LocalCommunities; Post-soviet rural spaces; Regional differentiation; Socioeconomic transition.
Keywords:
LT
Lietuvos regionai; Lokaliosios bendruomenės; Postsovietinė kaimo aplinka; Postsovietinis kaimas; Regioniniai diferenciacija; Socialinės permainos; Socioekonominės reformos; Vietinės bendruomenės.
EN
Local communities; LocalCommunities; Post-soviet rural spaces; Regional differentiation; Socioeconomic transition.
Summary / Abstract:

LTXX a. Lietuvos kaimas patyrė didelių socialinių ir ekonominių permainų, kurios turi įtakos šių dienų kaimo visuomenės vystymuisi. Tarpukario metais sukurtas vadinamasis daniškasis žemės ūkio modelis, kurio pagrindą sudarė smulkūs ir vidutiniai šeimyniniai ūkiai, integruoti į kooperatyvų sistemą, po sovietų okupacijos buvo keičiamas į antagonistinį kolektyvinį žemės ūkio modelį. Atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva pradeda ekonomines ir socialines reformas, orientuodamasi į rinkos ekonomiką. Veikiant egzogeniniams faktoriams (žemės restitucijai, gamybos priemonių privatizacijai, naujai nacionalinei ir Europos Sąjungos žemės ūkio politikai), kaimo visuomenė iš pagrindų keičiasi. Socioekonominio konteksto pokyčiai lemia kaimiškų teritorijų ir jų funkcionavimo kaitą, tačiau dabartinei kaimo kaitai turi įtakos ankstesnio laikotarpio socialinis teritorinis „palikimas“. Straipsnyje siekiama išanalizuoti socioekonominių reformų poveikį kaimo teritorinei organizacijai, siekiama suvokti prigimtį ir poveikį procesų, nuo kurių priklauso teritorijos kaita, bei įvertinti naujos teritorinės sistemos formavimąsi pokolektyvinio kaimo erdvėje. Atsižvelgiant į teritorinių struktūrų ilgalaikiškumą, būtina įvertinti istorinio faktoriaus vaidmenį kaimiškų teritorijų persitvarkymui ir nustatyti, kaip nuo paveldėtų teritorinių struktūrų priklauso naujų agrarinių struktūrų erdvinis pobūdis. Straipsnyje pasitelkta Statistikos departamento surinktų duomenų analizė šalies, apskričių bei savivaldybių lygmeniu yra papildyta anketinės žemdirbių apklausos, atliktos lokaliuose tyrimų etalonuose, rezultatais.

ENIn the 20th c., Lithuanian rural areas went through major social and economic transformations, which influence present development of rural society. The so-called Danish model of agriculture created in the interwar period and based on small and middle scale family farms integrated into a system of cooperatives, after the Soviet occupation, was replaced with an antagonistic model of collective farming. After the restoration of independence, Lithuania launched economic and social reforms aimed at market economy. Under the influence of egsogenic factors (restitution of lands, privatisation of production measures, new national and European Union agricultural policy), rural society was changing fundamentally. Changes in the social and economic context determine changes in rural territories and their functioning, however, the present changes in rural areas are influenced by the social and territorial legacy of the previous period. The article seeks to analyse the impact of social and economic reforms on the territorial organisation of rural areas, to perceive the nature and impact of processes, on which territorial changes depended, and assess the formation of the new territorial system in post-collective rural areas. Bearing in mind the durability of territorial structures, it is necessary to assess the role of the historic factor in the reorganisation of rural areas and find out the scope of dependence of the area character of new agrarian structures on the inherited territorial structures. The article employs an analysis of the data collected by the Department of Statistics at the national, county and municipal level, which is supplemented with results of surveys of farmers.

ISSN:
1822-6701
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/24780
Updated:
2020-12-27 14:07:16
Metrics:
Views: 23
Export: