Ukraina: Lietuvos epocha, 1320-1569

LTKnygos koncepcija - pažiūrėti, kas iš tiesų Ukrainoje sukurta per 200 metų trukusią „Lietuvos epochą" ir vienu kitu štrichu paryškinti Lietuvos ir Vilniaus vaidmenį Ukrainos istorijoje. Iš karto buvo apsispręsta orientuotis ne tiek į akademinę, kiek į plačiąją visuomenę, sutelkti dėmesį ne į šios epochos procesus, o į paveldą (architektūros ir dailės paminklus), kurį gali matyti ne tik specialistai. Tai diktavo leidinio struktūravimą pagal regionus: aprašomos keturios žemės, įėjusios į LDK (Kijevas, Voluinė, Podolė bei Siverų žemė su Černigovu) ir keturios žemės, nepriklausiusios LDK, o įėjusios į kitų valstybių sudėtį - Krymo chanatas, Haličas (Lenkijos), Užkarpatė ir Bukovina - atitinkamai į Vengrijos ir Moldavijos sudėtį. Ne visi šie regionai lygiai svarbūs Ukrainos istorijai, ne visų minėtų valstybių ryšiai su LDK buvo tokie pat intensyvūs ir reikšmingi kaip su Krymo chanatu, ypač Lenkija ir jai priklausiusiu Haliču arba Raudonąja Rusia. Tačiau ir Užkarpatės Mukačevėje prisimenamas Teodoras Karijotaitis (tiesa, kol kas tik kaip „slavų kunigaikštis"), o Bukovinos Chotyne - Lenkijos-Lietuvos valstybės pergalės prieš turkus ir Jonas Karolis Chodkevičius. Tačiau svarbiausia - paaiškėjo, jog Ukrainos „lietuviškosiose" žemėse per 200 metų trukusią „Lietuvos epochą" buvo sukurta dalykų, kuriuos galime laikyti ne tik Ukrainos, bet ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos paveldo dalimi. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Kijevo žemė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Podolės žemė; Siverų žemė; Ukrainos istorija; Voluinės žemė; History of GDL; History of Ukraine; Kiev land; Podolia land; Volyn land.