Vizualizacijos taikymo lygio ir jo kitimo geografijos pamokose diagnostika: mokytojų ekspertų vertinimas

LTDaugelį metų vakarų kultūra stengėsi žmonijai savo patirtį perduoti verbaliniais kodais, visame pasaulyje siekiama išmokyti skaityti ir rašyti žodinį tekstą, todėl žmonės stokoja vizualinių įgūdžių ir gebėjimų vaizdus užkoduoti ir atkoduoti. Verbalinės rūšies informacija laiduoja sudėtingų reiškinių aiškinimą, ji taip pat sudaro mokymo(si) informacijos pagrindą. Mokslininkų teigimu (Andrijauskas, 2006), vaizdas plečiasi įvairiose gyvenimo sferose, subjektai dažniau savo kultūroje regi vaizdinius, kurie darosi vis įvairesni ir patrauklesni. Vaizdo kultūra okupuoja mūsų erdves ir perduoda informaciją greitai ir įtaigiai. Šios tendencijos atveria vaizdiniam mąstymui, vaizdui ir jo reprezentacijoms naujas galimybes būti atrastiems ir deramai įvertintiems. Šiame kontekste akcentuojamas vizualinis raštingumas (Spalter, Dam, 2008; Cooper, 2008; Stankiewicz, 2004), labiau pastebimos vaizdinės techninės priemonės (Geer, Barnes, 2007), vizualizacija (Williamson, Jose, 2008; Schnotz, Kurschner, 2008), todėl galima teigti, jog besiplečianti vizualinė kultūra sukelia žmogaus poreikį suvokti ir suprasti vaizdinę informaciją bei gebėti ja komunikuoti. Tuo remiantis galima teigti, jog vizualizacija ugdymo procese tampa labai reikšmingu reiškiniu, kuris gali padėti aiškiau ir lengviau suprasti informaciją (Bilbokaitė, 2009). Šiandien stokojama informacijos apie dabartinį vizualizacįjos taikymo lygį geografijos pamokose ir jo kaitą per penkerius metus. Ši informacija padėtų praplėsti vizualizacijos šalininkų įrodymus apie jos teikiamą naudą. Šiuo atveju keliamas probleminis klausimas - koks yra vizualizacijos taikymo ir kitimo lygis per pastaruosius penkerius metus? Tyrimo objektas - vizualizacijos taikymo ir kitimo lygis. Tyrimo tikslas - atskleisti vizualizacijos taikymo ir kitimo lygį bei mokytojų po žiūrį į tuos reiškinius.