Regionalizmy fonetyczne w polskojęzycznych wydawnictwach książkowych a kwestia kształtowania się pólnocnokresowego dialektu kulturalnego na Litwie po II wojnie Światowej

LTStraipsnyje aptariamas literatūrinės lenkų kalbos vystymosi klausimas pokarinėje Lietuvoje. Autoriaus teigimu, pokarinio šiaurinio pasienio dialektas buvo ne nauja dialektinė atmaina, išsivysčiusi šiaurinio pasienio liaudies tarmių pagrindu, bet savotiškas sociolektinio tęstinumo apraiška, kurios regioniniai ypatumai palaipsniui nyko. Tokia hipotezė remiasi faktais, kad visi fonetiniai ypatumai atitinka ankstyvuosius šiaurinio pasienio fonetikos bruožus, o ankstyvųjų fonetizmų dažnis tekste yra didesnis ankstyvuosiuose pokariniuose spaudiniuose. Autorius šiaurinio pasienio tradicijų tęstinumą sieja su senosios kartos Vilniaus inteligentijos kalbine veikla: išsilavinę lenkų tautybės asmenys dėstė pokariu spontaniškai atidarytose lenkų mokyklose, dirbo lenkų laikraščių redakcijose, aktyviai dalyvavo kultūriniame ankstyvojo pokarinio laikotarpio Vilniaus gyvenime.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė lenkų kalba; Fonetika; Fonetiniai regionalizmai; Lenkų kalba; Lenkų kalba Lietuvoje; Regiolektas; Sociolektas; Šiaurinio pakraščio dialektas; Literary Polish language; Lithuania; North boundary dialect; Phonetic regionalisms; Phonetics; Polish in Lithuania; Polish language; Regiolect; Sociolect.

ENThe paper concerns the problem of development of the literary Polish language in post-war Lithuania. The author asserts that the post-war north boundary cultural dialect is not a new form on the basis of north boundary folk dialects, but a specific sociolect-continuator, which gradually loses its regional characteristics. This hypothesis is supported by the following facts: 1) all phonetic peculiarities are earlier north boundary features, 2) text frequency of earlier phonetisms is the greatest in early post-war printed matter. The author associates the continuity of the north boundary tradition with speech activity of the old generation of Vilnius intelligentsia, namely, the educated Poles who owing to their good education, were either taking up work in spontaneously opened Polish schools or posts in editorial offices of Polish newspapers, or Participating in cultural life of early post-war Vilnius. [text from author]