Challenges for all who are involved or some remarks about Newton's third law in education

LTGabių vaikų mokymas yra labai intensyvus patyrimas visiems šio proceso dalyviams. Mokytojas, kuris inicijuoja mokymo procesą ir jam vadovauja, kelia iššūkius moksleiviui, ir tuo pat metu sulaukia iššūkių iš vaiko. Paprastai tikimasi, kad mokytojas turi esminius atsakymus, gali nurodyti gaires, susidūrus su nestandartinėmis aplinkybėmis. Matematikoje technologinis žinių išmanymas ne visuomet padeda, kuomet susiduriama su idėjomis ir informacija, kurią gabūs vaikai geba labai gerai generuoti, suprasti ir plėtoti. Žvelgiant į ugdymo procesą kaip į dviejų pagrindinių šiame procese dalyvaujančių pusių - mokytojo ir mokinio - dialogą, galima pastebėti, kad matematikos ir problemų sprendimo mokymo metu pasitaiko akimirkų, kuomet neįmanoma tiksliai atskirti, kas yra mokytojas, o kas - mokinys. Tokios akimirkos atspindi švietimo proceso demokratiją, o mokytojo gyvenimą padaro sudėtingu, kūrybingu ir teikiančiu džiaugsmą. Tokia abipusė sąveika su betarpiškai kylančia reakcija gali būti laikoma trečiojo Niutono dėsnio pritaikymu pedagogikoje ir švietime. Straipsnyje, remiantis gyvenimiškomis situacijomis, mokytojo darbo su gabiais vaikais patirtimi, matematikos olimpiadų organizavimu, matematikos olimpiadų uždavinių rengimo įvairių klasių mokiniams patirtimi, nagrinėjama prielaida apie trečiojo Niutono dėsnio pritaikymą žmonių santykiuose ir ugdymo procese, aptariami darbo su normalių vaikų ir gabių vaikų auditorija skirtumai ir panašumai, pateikiami probleminių uždavinių pavyzdžiai įvairių klasių moksleiviams.

ENTeaching talented children is a very intensive experience for all participants of the process. The teacher, who imitates the learning process and heads it, raises challenges to the student and at the same time faces challenges from the child. The teacher is usually expected to have essential answers and to provide the guidelines when facing non-standard situations. In mathematics, technological skills do not always help, when one deals with ideas and information, which talented children are good at generating, perceiving and developing. When dealing with the process of education as a dialogue between the teacher and the student, one can notice that there are moments in teaching mathematics and problem solving, when it is impossible to make an exact distinction between the teacher and the student. These moments reflect the democratic nature of the educational process, and make the teacher’s life more complicated yet creative and joyful. Such a mutual interaction and its reaction can be regarded as the application of the third Newton law in pedagogics and education. Based on actual situations, the teacher’s experience of work with talented children, arrangement of mathematical contests and experience in preparation of contest tasks for students of various forms, the article analyses the premise about the application of the third Newton law in human relations and the process of education, discusses differences and advantages of work with ordinary and talented children, and presents examples of problematic tasks to students of various forms.