Combating trafficking in human beings in Lithuania : criminal law and judicial practice

LTStraipsnyje nagrinėjama prekybos žmonėmis nusikaltimo samprata, jos teisinė prigimtis ir evoliucija tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama prekybos žmonėmis apibrėžimams, pateiktiems 2000 m. lapkričio 15 d. priimtame JTO konvenciją prieš tarptautinį nusikalstamumą papildančiame protokole “Dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ją” ir 2002 m. liepos 19 d. priimtame Europos Sąjungos Tarybos sprendime dėl kovos su prekyba žmonėmis. Autoriaus nuomone, šių dokumentų turinys – tai realus iššūkis nacionalinei teisei ir teisinei praktikai, nes juose pateikti apibrėžimai įpareigoja taip kriminalizuoti prekybą žmonėmis, kad ji apimtų tiek prievartinius, tiek ir neprievartinius sandorius dėl aukos išnaudojimo, tiek užsienyje, tiek ir vietinėje rinkoje, o pats išnaudojimas būtų siejamas ne tik su prostitucija, bet ir su kitomis sritimis. Straipsnyje taip pat analizuojama prekybos žmonėmis norma Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse bei teismų praktikos taikant šią normą pavyzdžiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Prekyba žmonėmis; Jungtinių Tautų Organizacija (JTO; United Nations; Jungtinės Tautos); Baudžiamasis kodeksas; Nusikalstama veika; Europos Sąjunga (European Union).

ENThe article examines the concept of the crime of trafficking in persons, its legal nature and evolution in the international and European Union law. Major attention is paid at the definitions of trafficking in persons provided for in the 15 November 2000 Protocol to Prevent, Suppress and Punish Trafficking in Persons, Especially Women and Children, supplementing the United Nations Convention against Transnational Organised Crime and the European Union Council Framework Decision of 19 July 2002 on combating trafficking in human beings. The author of the article thinks that the content of these documents is an actual challenge to the national law and legal practice because the definitions provided oblige to criminalise trafficking in persons to make sure that it covers both coercive and non-coercive dealings in relation to the exploitation of the victim, both in the foreign and local market and that the exploitation is linked not only to prostitution but also to the other areas. In addition, the article analyses the norm of trafficking in human beings in the Criminal Code of the Republic of Lithuania and the examples of case-law of applying the norm.