Samorząd miejski w Wilnie w latach przełomu (1919-1920)

LTStraipsnyje yra analizuojamos Vilniaus savivaldos institucijos 1919–1920 metais. 1916 m. kovo 9 d. vokiečių valdžios pateiktas sąrašas atskleidžia tuometinę Vilniaus miesto gyventojų tautinę sudėtį, t. y. 140 840 miestiečių sudarė: lenkai – 50,15%, žydai – 43, 5%, lietuviai – 2,6%, rusai – 1,46%, baltarusiai – 1,36%, vokiečiai – 0,72% ir kiti – 0,21%. 1918 m., kada vokiečių pasitraukimas iš Vilniaus buvo tik laiko klausimas, šiai naujai situacijai ir valdžios paėmimui Vilniuje pasiruošė tiek lenkai, tiek lietuviai. 1918 m. lapkričio pabaigoje Jonas Vileišis pasiūlė, renkant naująją tarybą ir valdžios administraciją suformuoti ją lygiomis tautinio proporcingumo teisėmis, t. y., kad valdžia būtų suformuota iš pagrindinių tautinių grupių: lenkų, lietuvių, žydų ir baltarusių. Lenkai šį pasiūlymą priėmė priešiškai argumentuodami tuo, kad tokia proporcija neatspindės Vilniaus gyventojų tautinių santykių ypatumų. 1919 m. sausio 5 d., Raudonajai Armijai užėmus Vilnių, savivaldos klausimas neteko prasmės trims mėnesiams. 1919 m. balandžio 5 d. Vilnių užėmė Lenkijos kariuomenė. Tuo metu miesto burmistru buvo paskirtas Witoldas Abramowiczius. 1919 m. rugsėjo 7 d. įvyko Vilniaus miesto Tarybos rinkimai, kuriuose daugiausiai balsų surinko lenkai. Rinkimų rezultatai sukėlė visuomenėje įvairiausių prieštaravimų bangą. Straipsnyje yra analizuojamos įvairios su tuo susijusios kolizijos, problemos, su kuriomis susidūrė naujai išrinkta Vilniaus miesto Taryba, jos veikla ir kitos Vilniaus miesto savivaldos institucijos.

ENThe author analyses Vilnius self-governance institutions of 1919–1920. The list submitted by German authorities on 9 March 1916 reveals the then national composition of residents of the city of Vilnius, i.e. 140,840 city residents consisted of: 50.15% Poles, 43.5% Jews, 2.6% Lithuanians, 1.46% Russians, 1.36% Belorussians, 0.72% Germans and 0.21% other nationalities. In 1918, when the retreat of Germans from Vilnius was only a matter of time, Lithuanians and Polish were prepared for this new situation. At the end of November 1918, when electing the new council and the governance administration, Jonas Vileišis offered to form it on the basis of national proportion rights, i.e. to form the city governance from the key national groups: Poles, Lithuanians, Jews and Belarusians. Poles were against such an offer claiming that such a proportion would not reflect national peculiarities of Vilnius residents. After the Red Army occupied the City of Vilnius on 5 January 1919, the issue of self-governance was left aside for the period of three months. On 5 April 1919, Vilnius was occupied by the Polish Army. Witold Abramowicz was appointed as the burgomaster of the city. On 7 September 1919, elections to the city council of Vilnius took place. The majority of votes went to Poles. Results of the elections provoked a number of objections. The article analyses various collisions and problems the newly elected Council of the City of Vilnius faced, its activities and other self-governance institutions of Vilnius.