Kultūros disciplina: meno ir humanitarinių mokslų sąveikos problemos

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėKultūros disciplina: meno ir humanitarinių mokslų sąveikos problemos
Kita antraštėThe Subject of culture: the problems of interaction between art and humanitarian sciences
AutoriaiBerenis, Vytautas
LeidinyjeNaujoji Romuva . 2005, Nr. 4, p. 32-35
Reikšminiai žodžiai
LTKultūros tyrimų metodologija; Sociokultūrinis kontekstas; Tarpdalykinė problematika
ENMethodology of cultural research; Social cultural context; Interdisciplinary
Santrauka / Anotacija

LTPastaruoju metu mokslo visuomenę pasiekianti gausi ir originali verstinė menotyrinė, sociologinė ir kultūrologinė literatūra nubrėžė galimus ir jau matomus humanitarinio mokslo raidos projektus ir perspektyvas. Meno istorikai, veikiami pasaulėžiūrinių, ideologinių ir kitų skirtybių, įvairiai vertina klasikinį, modernųjį meną, tautodailę, įvairias nacionalines dailės mokyklas. Metodų ir problemų įvairovė skatina šiuolaikinį postmoderną, akcentuojantį nagrinėjamo reiškinio tyrimo neišsemiamumą ir neišbaigtumą. Postmoderno erdvėje besirutuliojantys mokslai turi unikalią galimybę atlikti metodologinę reviziją, įvertinti savo vietą ir galią bendrame mokslo ir visuomenės sociume. Pradedant Jakobu Burckhardtu, siekusiu pasaulėžiūrinio vientisumo ir koregavusiu patį istorijos objektą, baigiant „Naujosios istorinės mokyklos“ atstovais, akcentavusiais metodologinių tyrinėjimų krizę, šiandien kalbama apie savitą meno ir mokslo sintezę. Akivaizdi įvairių meno sričių prasminė sąveika, rafinuotas filologinis žaismas ir mokslinė erudicija. Lietuvos humanitarai taip pat yra nuolatiniame naujų temų ir tyrimų kelyje, bet koks istorinis kultūros fenomenas nagrinėjamas be išankstinio angažuotumo ar nuostatos, pripažįstant jo vertybinį lygiavertiškumą istoriniame laike.

ENIn the recent years, the wealth of original, translated literature in the fields of art studies, sociology, and cultural studies has drawn possible and already visible development projects and perspectives of humanitarian science. Art critics influenced by worldview, ideological, and other differences, present divergent assessments of classical, modern art, folk art, and different national art schools. Numerous methods and problems encourage predominance of contemporary post-modernism, which emphasizes incomplete and unfinished nature of researched phenomenon. Sciences evolving in postmodern space have a unique opportunity to perform a methodological revision, to assess their own place and power within the general space of science and society. From Jakob Burckhardt, who aspired to the integrity of worldview and revised historic object itself, to representatives of the “New historical school”, who emphasized the crisis of methodological research, today, one talks about unique synthesis of art and science. Obvious interaction of meanings between different areas of art, a refined philological game, and scientific erudition. Lithuanian humanitarian researchers also find themselves on a constant quest for new themes and research, any historical culture phenomenon is examined without prior engagement or bias, by recognizing its normative equality within historical field.

ISSN1392-043X
Mokslo sritisMenotyra / Arts
Susijusios publikacijosIdėjos ir struktūros architektūros istorijoje : disertacija / Almantas Liudas Samalavičius. Vilnius, 2005. 192 lap.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2405
Atnaujinta2013-04-28 15:39:35
Metrika Peržiūros: 3