J.A. Herbačiauskas ir lietuvių tautinio meno problema

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėJ.A. Herbačiauskas ir lietuvių tautinio meno problema
Kita antraštėJ.A. Herbačiauskas and the problem of Lithuanian national art
AutoriaiBerenis, Vytautas
LeidinyjeNaujoji Romuva . 2005, Nr. 1, p. 52-54
Reikšminiai žodžiai
LTLenkų ir lietuvių kultūros sankirtos asmenybėje; Lietuviškoji draugija "Rūta"; Lenkų ir lietuvių nacionalizmas; Pasaulinė paroda Paryžiuje 1900 m.
ENPersonality with Lithuanian and Polish cultural interaction; Lithuanian cultural community "Rūta"; Polish and Lithuanian nationalism; World exhibition in Paris 1900
Santrauka / Anotacija

LTJuozapas Albinas Herbačiauskas – kontraversiška lenkų ir lietuvių kultūros asmenybė, draugijos „Rūta“ įkūrėjas, propagavęs artistinę metafiziką. Jo pasaulėžiūrą ir pažiūras į kultūrą, meną geriau suprasti padeda jo susirašinėjimas su Antanu Dambrausku-Jakštu ir Juozu Tumu-Vaižgantu 1904-1908 metais. Etnopolitine prasme Herbačiauską galima vertinti kaip dvigubos tautinės saviindentifikacijos atstovą, jis buvo artimas krajovcų ideologijai. Herbačiauskas kultūrą laikė vieninteliu tautinės nepriklausomybės šaltiniu ir pasisakė už istorinio ir grynai etninio lietuvio bendradarbiavimą kuriant tradiciškai skirtingą bendrąją kultūrą. Vis dėlto lietuvių nacionalinė kultūra buvo per jauna, kad priimtų europietiškos kultūros dekadentizmą: nors lietuvių nacionalinės kultūros ideologai nebuvo griežtai nusiteikę prieš patį modernizmą, bet pasisakė už jo korekcijas.

ENJuozapas Albinas Herbačiauskas is a controversial personality in Lithuanian and Polish cultural life; the founder of “Rūta” association, he advocated artistic metaphysics. His worldview and attitudes towards culture, art can be better understood in the light of his correspondence with Antanas Dambrauskas-Jakštas and Juozas Tumas-Vaižgantas 1904-1908. In ethno-political sense, Herbačiauskas can be classified as a representative of double national self-identification; he was close to krajovcai ideology. Herbačiauskas considered culture to be the sole source of national independence and spoke out in favor of cooperation between historical and purely ethnic Lithuanian in creation of traditionally distinct common culture. Still, Lithuanian national culture was too young to accept decadentism of the European culture: although ideologists of Lithuanian national culture were not strictly against Modernism, they spoke in favor of revising it.

ISSN1392-043X
Mokslo sritisMenotyra / Arts
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2404
Atnaujinta2013-04-28 15:39:34
Metrika Peržiūros: 2