Valstybės pasaulietiškumas

LTKonstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas. Šis principas, pasak Konstitucinio Teismo, lemia valstybės pasaulėžiūrinį ir religinį neutralumą. Konstitucinio Teismo doktrinoje yra sukonstruoti valstybės ir bažnyčių bei religinių organizacijų institucinių santykių pagrindai: tradicinių bažnyčių ir religinių organizacijų pripažinimo, kaip ypatingo jų valstybinio pripažinimo būdo, neatšaukiamumas; religijos tradiciškumo netapatinimas su jos valstybingumu; konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas ir kita. Analizuojant Lietuvos konstitucinės teisės šaltinius straipsnyje yra nagrinėjami pasaulietinės valstybės principo pasireiškimo aspektai. Nagrinėjama valstybės ir bažnyčios atskirumo samprata, valstybės pasaulietiškumo turinys, valstybės pasaulietiškumo ir religijos laisvės santykis. Sisteminis viso Konstitucijos teksto aiškinimas leidžia prieiti prie išvados, kad Lietuvos valstybės priskyrimas prie pasaulietinių valstybių tipo yra diskutuotinas, o valstybės atskirumas nuo bažnyčios patvirtina esant kooperacinio turinio religinį neutralumą. Valstybės religinis ir pasaulėžiūrinis neutralumas lemia valstybės ir bažnyčios kooperaciją bendrų pedagoginių, socialinių, kultūrinių užduočių srityse, o valstybė remia bažnyčią laikydamasi lygybės ir pariteto principų, neatsisakydama dėl to savo religinio neutraliteto. Valstybės pasaulietiškumas tampa jos pačios bei jos institucijų veiklos ribų matu.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Konstitucinio teismo jurisprudencija; Konstitucinė teisė; Neutralumas; Pasaulietiškumo sąvoka Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje; Valstybės ir bažnyčios atskyrimo principas; Valstybės pasaulietiškumas; Viešoji teisė; Church; Constitutional law; Jurisprudence of the Constitutional Court; Neutrality; Notion of "secularuty" in Lithuanian Constitutional jurisprudence; Principle of separation of the state and the church; Public law; Secularity of the state.

ENThe constitutional principle of separation of church and state is the foundation of secularism of the State of Lithuania, its institutions and their activities. According to the Constitutional Court, this principle determines world-view and religious neutrality of the state. The doctrine of the Constitutional Court lays the basis for institutional relations between the state and churches as well as religious organisations: irrevocability of the recognition of traditional churches and religious organisations as a special way of their state recognition; non-identification of traditionalism of religion with its statehood; the constitutional principle of separation of church and state, etc. When analysing the sources of Lithuanian constitutional law, the paper examines the aspects of manifestation of the principle of secular state. The paper examines the notion of separation of state and church, the content of state secularism, and the relationship of state secularism and the freedom of religion. The systematic explanation of the whole text of the Constitution leads to the conclusion that attributing the State of Lithuania to the type of secular states is disputable, and the separation of church and state confirms religious neutrality of the cooperative content. The state’s religious and world-view neutrality determines the cooperation of the state and the church in the implementation of common educational, social and cultural goals, and the state supports the church keeping to the principles of equality and parity, without refusing its religious neutrality. State secularism becomes the measure for the limits of the state and the activities of its institutions.