Creativity or striving for perfection

LTStraipsnyje aptariamas kūrybos ir žmogaus kūrybiškumo sąryšis su kultūra ir socialine tikrove. Svarstomi kultūros teoretikų nagrinėjami klausimai apie žmogaus ir kultūros abipusę sąveiką, vertybių reikšmę ir kūrybinę galią. Tyrimo akiraty – kultūros ir asmenybės sąveika, kultūrinis asmenybės pagrindas. Nagrinėjami įvairūs kultūros konceptualūs modeliai. Kultūra apibūdinama kaip kuriančiojo žmogaus veikla, sudaiktinta, įkūnyta vertybėse, tradicijose, normose, įstatymuose ir perduodama iš kartos į kartą. Kultūros pamatą sudaro žmogaus veiklos kūrybinis pobūdis arba turinys. Veikla dargi įkvepia žmones, iš dalies lemia ne tik atskiro individo, bet ir bendruomenės, tautos savitumą. Kūryba suvokiama labai plačiai: ji apima visas žmogaus veiklos sritis, ne vien menininkų, bet ir mokslininkų, švietėjų, technologų ir kitų. Kūrybinę veiklą nuo nekūrybinės skiria veiklos naujumas, siekis eksperimentuoti, pažvelgti į savo sumanymų rezultatus Kito žmogaus akimis. Pati kūrybos eiga turi dialogo pobūdį. Kūrybingas žmogus yra atviras gyvenimui ir bet kokiam svariam patyrimui. Taigi kūrybos sąvoka aprėpia ne tik atitinkamą žmogiškosios veiklos pobūdį ir jos rezultatus, bet ir pasaulio regėjimą, savitai ir individualiai pajaustą informaciją. Kūrybiškas asmuo pastebi naujus sąryšius, prasmingai ar nejučiomis keičia įsisenėjusias normas ir stereotipus, ir tokiu būdu praturtina visuomenės galimybes. Kūrybiškos asmenybės bruožus lemia tiek genetiniai, tiek sociokultūriniai veiksniai.

ENThe article discusses the relationship of creation and human creativity with culture and social reality. It considers the issues of the interaction between the human and culture, significance of values, and creative power that are studied by theorists. In the spotlight of the study is the interaction of culture and personality and cultural basis of personality. It examines various cultural conceptual models. Culture is defined as an activity of a creating human which is objectified, embodied in values, traditions, norms, and laws and is handed down from generation to generation. The basis of culture is formed of the creative nature or content of human activity. Activity even inspires people and partially determines the identity not only of a single individual, but also of a community and nation. Creation is understood very broadly: it covers all areas of human activity, not of artists, but also of scientists, educators, technologists, and others. Creative activity differs from non-creative one by the novelty of the former, desire to experiment, and to look at the results of one’s ideas in the eyes of another person. The creative process itself has the nature of a dialogue. A creative individual is open to life and to any significant experience. Therefore, the concept of creation covers not only the corresponding character of human activity and its results, but also the vision of the world, information perceived originally and individually. A creative individual sees new relationships, changes long-standing norms and stereotypes meaningfully or imperceptibly, and thus enriches the possibility of society. The traits of a creative personality are determined by both genetic and socio-cultural factors.