Kauno vidutinio amžiaus gyventojų požiūrio į savo sveikatą sąsajos su fiziniu aktyvumu ir socialiniais-demografiniais veiksniais

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kauno vidutinio amžiaus gyventojų požiūrio į savo sveikatą sąsajos su fiziniu aktyvumu ir socialiniais-demografiniais veiksniais
Alternative Title:
Interface between Kaunas middle-aged people's subjective health self-assessment, physical activity and socio-demographic factors
In the Journal:
Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas [Education. Physical training. Sport]. 2009, Nr. 4 (75), p. 45-51
Keywords:
LT
Kaunas. Kauno kraštas (Kaunas region); Lietuva (Lithuania); Fizinis ugdymas / Physical education; Sportas / Sport.
Summary / Abstract:

LTTyrimu siekta atskleisti Kauno miesto vidutinio amžiaus gyventojų požiūrio į savo sveikatą sąsajas su jų fiziniu aktyvumu laisvalaikiu ir socialiniais-demografiniais veiksniais. Tiriamąją imtį sudarė 916 tiriamųjų (392 vyrai ir 524 moterys), atsitiktinės imties būdu parinktų iš Kauno miesto gyventojų. Jų amžius – nuo 35 iki 64 metų. Taikytas apklausos raštu metodas, kuriuo buvo vertinamas gyventojų požiūris į savo sveikatą ir fizinį aktyvumą laisvalaikiu kartu nustatant jų socialinius-demografinius ypatumus. Tyrimo duomenys apdoroti įprastiniais statistinės analizės metodais. Tiriant Kauno miesto 35-64 metų gyventojų požiūrį į savo sveikatą nustatyta, kad labai gerai ir gerai savo sveikatą vertino 25,1%, vidutiniškai – 61,7%, blogai ir labai blogai – 13,2% apklaustųjų. Vyrai subjektyviai savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą vertino dažniau nei moterys (29,8% ir 21,4%, p <0,01). Požiūrio į fizinį aktyvumą, įvertintą pagal fizinių pratimų kultivavimo dažnį laisvalaikiu, duomenimis, fiziškai aktyvūs 23,8% tiriamųjų. Likusieji priskirti nepakankamai fiziškai aktyvių asmenų grupei. Lyginamoji tyrimo duomenų analizė atskleidė subjektyvaus sveikatos vertinimo priklausomumą nuo tirtųjų išsimokslinimo ir jų socialinės padėties: žemesnio išsimokslinimo bei socialinės padėties gyventojai savo sveikatą linkę vertinti 2,6 karto blogiau.Didėjant amžiui, subjektyvus savo sveikatos vertinimas blogėjo: 35-44 m. amžiaus grupėje blogai ir labai blogai savo sveikatą vertino 6,3%, 45-54 m. – 11,6%, 55-64 m. – 19,6% tiriamųjų (p <0,05). Vienmatės analizės duomenimis, blogesnis subjektyvus sveikatos vertinimas taip pat buvo susijęs su nepakankamu fiziniu aktyvumu. Logistinė regresinė analizė atskleidė statistiškai reikšmingą tikimybę, kad subjektyviai savo sveikatą blogiau vertins vyresnio amžiaus, nepakankamo fizinio aktyvumo, žemesnio socialinio statuso gyventojai, taip pat moterys, lyginant jas su vyrais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fizinis aktyvumas; Požiūris į savo sveikatą; Socialiniai-demografiniai veiksniai; Physical activity; Socio-demographic factors; Subjective health self-assessment.

ENAim of the research was to reveal the interface between Kaunas middle-aged people’s attitude towards their health, leisure-time physical activity and socio-demographic factors. Exploratory sample included 916 respondents (392 men and 524 women) who were selected randomly from Kaunas citizens. Respondents aged 35-64 years took part in the research. The interview method was applied to assess the respondents’ attitude towards their health and leisure-time physical activity, in addition, their sociodemographic characteristics were determined. Conventional statistical methods were applied to process the data of the research. The research data of the attitudes of Kaunas citizens aged 35-64 years towards their health revealed that 25.1% of the respondents thought that they were in good and very good health, 61.7% reported that they were in fair health and 13.2% assessed it as poor or very poor. Compared with males, females were less likely to assess their health as good or very good (29.8% and 21.4%, p <0.01). The data of the attitudes towards physical activity, assessed in terms of frequency of physical activity during leisure time, revealed that 23.8% the respondents were physically active, whereas others were insuffi ciently active. The comparative analysis of the data showed correlation between subjective health self-assessment, education and social status of the respondents: people from lower social classes and less educated respondents evaluated their health 2.6 times worse.Subjective health self-assessment became worse with increasing age: from 6.3% of the respondents aged 35-44 years, 11.6% of people aged 45-54 years to 19.6% (p <0.05) aged 55-64 years thought they were in poor and very poor health. One-dimensional data analysis revealed correlation between worse subjective health self-assessment and insuffi cient physical activity. Logistic regression analysis revealed statistically significant possibility that people from lower social classes, those who are insufficiently active during their leisure time, and the older ones will be more likely to assess their health worse and, as well as women compared with men. [From the publication]

ISSN:
1392-5644
Related Publications:
Jogos pratimų įtaka pedagogių fizinei ir emocinei būklei / Eugenija Karbočienė, Jurga Mikelionienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 2 (23), p. 148-154.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/23658
Updated:
2021-02-25 10:00:15
Metrics:
Views: 4
Export: