Šventojo rašto intertekstų semantika Vinco Kudirkos raštuose

LTKad Vincas Kudirka gerai išmanė Šventąjį Raštą rodo jo krikščioniškų nuostatų kūryba, gana gausi Šventojo Rašto (ŠR) parafrazių, simbolių ir aliuzijų į evangelijas. Jo kūryboje jaučiamas pomėgis kalbėti ŠR tekstų metaforomis, alegorijomis ir parabolėmis. Tiesa, tie tekstai nėra cituojami, o tik užuominomis eksponuojami. Kabant apie šiuos intertekstus Kudirkos raštuose, prisimintinas intertekstualumo terminas. Šiame straipsnyje kalbama tik apie vieną iš intertekstualumo rūšių – referenciją. Straipsnyje atkreiptas dėmesys į ŠR referencijas Kudirkos kūryboje. Kudirkos raštuose ŠR išminties pažinimas išoriškai nedemonstruojamas, bet jaučiamas giluminis suartėjimas su šventaisiais tekstais. Tai atpažįstama per intertekstus – per jo viešą „sūnaus paklydėlio“ išpažintį tautai, per gyvenimo knygos, šventosios ugnies, sėjos ir pjūties paraboles, per „Tautiškos giesmės“ Dekalogą. Gyvenime Kudirka elgėsi kaip pasaulietis indiferentas, bet jokiu būdu ne kaip bedievis nihilistas. Jis buvo savotiškai tikintis žmogus, tik jo tikėjimas buvo nerodomas žmonėms, pats jis viešai teigė, jog jo tikėjimas – sąžinė ir geri darbai Tėvynei. Kudirka ne kartą rašė apie tikėjimo, Bažnyčios, krikščioniškųjų vertybių, vedančių „takais dorybės“, reikalingumą tautiečiams. Katalikų tikėjimo Kudirka neskyrė nuo lietuvybės. Nesavanaudiškas sąžiningas darbas Tėvynei, Kudirkai prilygo tikrajam išganymui ir dvasios išskaidrėjimui. Tai patvirtina jo raštai, kurie ir buvo tikroji jo gyvenimo knyga.

ENThe fact that Vincas Kudirka perfectly knew the Bible is evidenced by his works, which are abundant with paraphrases of the Bible, symbols and allusions to gospels. His works demonstrate his use of metaphors, allegories and parabolas of the Bible. These texts are not quoted, but conveyed with various hints. As for these inter-texts in Kudirka’s works, the term of inter-textualism should be referred to. This article discusses only one type of inter-textualism, i.e. reference. The author of the article pays attention to references to the Bible in Kudirka’s works. The perception of the Bible is not clearly demonstrated in Kudirka’s works; however, strong relation with the Holy texts can be felt. This can be perceived from his public confession to the nation, from his life books, from his parabolas of the sacred fire, sowing and harvesting, and the Decalogue of the “National Anthem”. In his life, Kudirka behaved as a secular indifferent, but no way as a godless nihilist. He had a peculiar faith, but he never demonstrated it, and claimed that his faith is his conscious and good works for the good of the Motherland. Kudirka more than once wrote about the need of faith and the Christian virtues of the Church for the nation. Kudirka did not separate the Catholic faith from the Lithuanian identity. He believed that his honest work for the Motherland was the best salvation and purification of the spirit. All this can be proved with his works, which were the real book of his life.