"Brolių tautų" mitas neformaliosios komunikacijos kontekste
LTKultūros teorija, teigianti, kad latviai ir lietuviai yra „brolių tautos“, yra intensyviai vartojama Latvijos ir Lietuvos oficialioje komunikacijoje, tačiau kūrybinės bei mokslinės inteligentijos aplinkoje jau abejojama, ar lingvistinis panašumas yra pakankamas pagrindas kultūrinei giminystei teigti. Neformalioji, kasdienė komunikacija rodo, kad šiuolaikiniame latvių požiūryje į lietuvius iki šiol apstu dar XIX a. latvių spaudoje, anekdotuose ir buitinėse pasakose aptinkamų stereotipų. Skaitant įvairaus pobūdžio publikacijas, susidaro įspūdis, kad būtent tiesioginis, asmeninis, kasdienis bendravimas palaiko, bet kartu ir griauna latvių ir lietuvių broliškumo mitą. Akivaizdu, kad ne tik lingvistinis paveldas formuoja tautinį tapatumą. Ne mažiau svarbūs yra kultūriniai, istoriniai bei politiniai aspektai. Gal dėl to latviai, neneigdami kalbinio artumo su lietuviais, gana dažnai teigia esą artimesni estams tiek mąstymo, tiek temperamento ir elgesio atžvilgiu; be to, pastaruoju metu tarp latvių inteligentijos ima skleistis nauja, gamtos mokslų pasiekimais grindžiama „unikalaus baltiškojo geno“ mitologija, kuri dar labiau suartina latvius ir estus. Nors biologai genetikai „baltiškąjį geną“ vertina gana skeptiškai, ši naujoji mitologija turi potencialo tapti tiek pagrindu dar vienai konkurencijos tarp Baltijos šalių formai masių kultūros erdvėje (ji leistų nustatyti, kuri iš trijų Baltijos šalių yra pati „baltiškiausia“), tiek gali padėti puoselėti trijų tautų vienybę ir tuščiam Baltijos valstybių draugystės lukštui suteikti naujo turinio.
ENThe cultural theory claiming that Latvians and Lithuanians are sister nations is intensively used in Lithuanian and Latvian communication, however, the opinion that linguistic similarity is a sound factor to speak of cultural similarity, raises certain doubts within creative and scientific circles. Informal and everyday communication demonstrates that contemporary Latvians’ attitudes towards Lithuanians are still abundant with stereotypes, which can be discovered in Latvian press, anecdotes and stories dated back to the 19th century. Various publications lead to an impression that it is the direct, personal and everyday communication between these nations supports and at the same time destroys the myth about the sisterhood of the two nations. It is obvious that linguistic heritage is not the only factor shaping the national identity. Other cultural, historical and political components are important as well. Maybe this is the reason why Latvians, who do not deny the linguistic similarity, usually claim that they are closer to Estonians in their way of thinking, temperament and behaviour. Moreover, there is a new mythology of a unique Baltic gene emerging among Latvian intelligentsia, which brings Latvians and Estonians closer. Although biologists and geneticists assess the Baltic gene rather sceptically, this new mythology may become the basis for one more form of competition between the Baltic States within the cultural domain (it would allow establishing which out of the three Baltic States is the most Baltic). It may also help foster the unity of the three states.
