Zur historischen Bedeutung des 16. Februar 1918
- Vokiečių kalba / German
- Lietuvių kalba / Lithuanian
LTLietuvių ir vokiečių kalbomis paskelbtas tekstas tame pačiame leidinyje atspindi lietuvių istoriko svarstymus bei apibendrinimus praėjus 90 metų po 1918 m. Vasario 16-osios akto priėmimo. Pažymima, kad LDK ir tautinė Lietuva – visiškai skirtingos valstybės savo prigimtimi, anatomija bei tarptautine funkcija. Aptariami jų skirtumai. Vasario 16-osios aktas yra laikomas 1918 metų istorine fikcija, kuri turėjo reikšmę ilgalaikėje perspektyvoje. Aktas išlieka svarbiu teisiniu ir politiniu dokumentu iki mūsų dienų. Polemizuojama su neįvardytais Vasario 16-osios akto idėjos lietuvių kritikais, teigiančiais, kad 1918-aisiais buvo paskubėta atsiribojant nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės tradicijų, nes esą buvo klaida apriboti valstybę tautinėmis ribomis. Straipsnyje pateikiami argumentai, pagrindžiantys abejones dėl Lietuvos ir Lenkijos unijinio bendrumo efektyvumo istorijos eigoje. Atskleidžiama nuo XIX a. išryškėjusi bendroji europinė tendencija kurti valstybes remiantis nacionaliniu modeliu, kas neretai vedė į etninį nacionalizmą, tačiau nacionalinis principas atlaikė laiko išbandymus. Lietuvių kelyje į valstybingumo atkūrimą yra išskiriamos dvi pagrindinės srovės: tautinė ir demokratinė. Jų atstovams einant į tarpusavio kompromisus ir buvo susitarta dėl Lietuvių konferencijos 1917 m. rugsėjo 18–22 d., Lietuvos Tarybos 1917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m. vasario 16 d. aktų priėmimo.
ENTexts in Lithuanian and German languages, published in the same journal reflect the summaries of the deliberations of the Lithuanian historian and after 90 years have passed after the 1918 adoption of the Act of 16 February. It is noted that the Grand Duchy of Lithuania and the ethnic Lithuania are completely different States by their very nature, the anatomy and function of the international community. The differences between them are discussed. The Act of 16 February is considered to be a 1918 historical fiction, which has had a long-term impact. The act remains an important legal and political document to this day. It is debated by unpredictable criticisms of the idea of the Act of 16 February, that state that in 1918 it was rushed and that is drifted away from the traditions of the Great Pontificate of Lithuania, because it was an error to limit the state by national boundaries. The article presents arguments, which substantiate the doubts about the effectiveness of the unity of Lithuania and Poland in the course of history. The disclosure of the 19th century general trend towards European Member States on the basis of a national model, who often led to ethnic nationalism, however, the national principle stood the test of time. On the way to the restoration of Lithuanian statehood, there is a distinction between two main currents: national and democratic. Their representatives by going to compromises agreed on the adoption of the acts of the Lithuanian Conference on 18 September 1917 – 22 February, the Council of Lithuania on 11 December 1917 and the 1918 on February 16.
