LTKnygos ir rašto istorija Konstantinavos krašte siekia gana senus laikus. Manoma, kad Kalpokiškio, Paliepio ir Elgetiškių dvaruose dvarininkai turėjo knygų ir jas kaupė. Knygos daugiausia buvo lenkų, italų ir vokiečių kalbomis. Manoma, kad dvarų bibliotekomis naudojosi tik dvarininkai. Iš gyventojų prisiminimų žinome, kad šis rajono kampelis spaudos draudimo laikotarpiu turėjo savų daraktorių, kurie savo iniciatyva mokė kaimo vaikus lietuviškai rašyti grifelinėse lentelėse. Kurkliečių kaime gyvenęs Baltramiejus Žikorius (1852–1944), lankydamasis pas seserį Oną Užkurėlienę Panemunėlio parapijoje, kur švietėjišką veiklą vykdė kunigas Jonas Katelė, gaudavo parsivežti laikraščių, žurnalų ir kalendorių ne tik sau, bet ir kaimynams. Kaimo žmonės jį vadino knygnešiu. Spaudos draudimo laikotarpiu pagrindinis švietimosi šaltinis buvo maldaknygė. Kitas kaimo mokytojas buvo Janikūnų kaimo gyventojas Ignotas Bulovas (1888–1947). Jis buvo baigęs Panemunio valdinę rusų mokyklą. Pats savarankiškai pramokęs lietuviškai rašyti, mokė to ir kaimo vaikus. Jis turėjo savo knygų, taip pat Bibliją, kurią pats mėgo skaityti ir iš kurios paskaitydavo kaimynams.