Межконфессиональные отношения в Польско-Литовском государстве в Раннее Новое время: православие и другие христианские вероисповедания в начале эпохи конфессионализации

LTXVI amžiaus devintame dešimtmetyje Abiejų Tautų Respublikoje stačiatikybės – trečiosios pagal dydį po katalikų ir protestantų konfesijos, padėtis labai žymiai kontrastavo su vis labiau įsibėgėjančiu ir pirmųjų žymių laimėjimų pasiekiančiu potridentiškojo katalikiško atsinaujinimo sąjūdžiu, dar vadinamu kontrreformacija ar tiesiog katalikiška reforma. To meto poleminių tekstų analizė parodė, kad stačiatikiai Abiejų Tautų Respublikoje suvokė savo lygiateisį statusą, dėl to jautėsi saugūs kitų konfesijų atžvilgiu, ir tai atitraukė stačiatikių autorių dėmesį nuo politinė problematikos. Iki pat 1596 metų šlėktų valstybės ir jos teritorijoje veikusių konfesijų santykiai jų praktiškai nedomino. Religijų lygiateisiškumo epochoje, būtent priėmus 1573 metų Varšuvos konfederacijos nutarimus dėl visų krikščioniškų konfesijų šlėktų lygybės ir privilegijų, Abiejų Tautų Respublikos autoriai stačiatikiai koncentravosi į teologinį savo tikėjimo pagrindimą. Stačiatikių traktatuose visos kitos bažnyčios buvo laikomos eretiškomis. Iki 1596 metų rašytiems stačiatikių poleminės literatūros tekstams būdingi išpuoliai prieš kitatikius oponentus bei nesidomėjimas valstybės politika kitų neprovoslaviškų tikėjimo formų atžvilgiu. Atrodo, kad tik po Bresto unijos, ypatingai ir kai ją pripažino Zigmantas Vaza, stačiatikių elitas suvokė, kad jau reikia ginti ne doktrinos grynumą nuo vienų ar kitų „eretikų“ įtakos, bet tikėjimo laisvę ir pačios stačiatikių bažnyčios egzistavimą Abiejų Tautų Respublikoje.

ENThe situation of the Orthodoxy in the Republic of the Two Nations in the ninth decade of the 16th c. –the third confession after Catholics and Protestant, significantly differed from the gradually growing movement of the Catholic revival, which was also referred to as the Counterreformation or the Catholic reform. An analysis of the then polemic texts revealed that Orthodox believers of the Republic of the Two Nations comprehended their equal status, felt secure with regard to other confessions, and this distracted the attention of Orthodox authors from political matters. Up to 1596, the relations of the Szlachta state and confessions operating on its territory did not attract their attention. During the epoch of religious equality, after the adoption of resolutions of the Warsaw Confederation of 1573 with regard to the equality and privileges of all Christian confessions, Orthodox authors of the Republic of the Two Nations concentrated on theological grounding of their belief. In Orthodox tractates, all other churches were considered heretical. Orthodox polemic texts produced before 1596 were characterised with negative attitudes towards opponents of other confessions and ignorance of the state policy with regard to other forms of non-Orthodox belief. It seems that only after the Union of Brest, especially after it was approved by Sigismund III Vasa, did the Orthodox elite perceive that not the purity of the doctrine should be protected from the influence of heretics, but the freedom of belief and the existence of the Orthodox church in the Republic of the Two Nations should be protected.